peperonity.com
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Forgot login details?

For free!
Get started!

salengos interviu 04.11 | lashux


salengos interviu 04.11
krepðinio aukðtumas - ið rankinio aikðtës
2005-04-11 13:24


Dovilë KAMARAUSKIENË, "Kauno diena"


Kauno “Þalgirio” krepðininkas Dainius Ðalenga ðá sezonà tapo labai svarbiu komandos ramsèiu. Taèiau tik nedaugelis þino, jog Lietuvos olimpinës rinktinës þaidëjas, 2003 metø Europos èempionas krepðiná pradëjo þaisti tik baigæs vidurinæ mokyklà. Iki tol jis buvo laikomas perspektyviu rankininku.

Gyvena su drauge ir ðuniu

Ið Varënos kilæs 197 cm ûgio D.Ðalenga balandþio 15 dienà ðvæs 28-àjá gimtadiená. Nors dauguma krepðininkø per 10 metø vos spëja iðaugti vaikø amþiø, “Þalgirio” puolëjas per ðiuos metus ne krepðinio abëcëlës mokësi, o iðkart vyriðko krepðinio mokslus krimto. Ir laiko veltui neleido - triskart tapo Lietuvos krepðinio lygos èempionu, 2003 metais - Europos èempionu, o praëjusiais metais debiutavo olimpinëse þaidynëse.

Ðá sezonà D.Ðalenga, nepraleidæs në vieneriø Eurolygos rungtyniø, buvo vienas stabiliausiø “Þalgirio” þaidëjø. Eurolygos varþybose jis ið visø þalgirieèiø aikðtëje praleido daugiausia laiko - vidutiniðkai po 33 minutes. Pagal pelnomø taðkø vidurká (12) ir naudingumà (13,1 balo) jis yra ketvirtas, neþymiai nusileisdamas tik komandos kapitonui Mindaugui Timinskui. D.Ðalenga daugiausia atliko rezultatyviø perdavimø (65), o pagal jø vidurká (3,2) beveik prilygo pagrindiniam “Þalgirio” áþaidëjui Robertui Packui (3,4).

D.Ðalenga þurnalistus priëmë “Þalgirio” iðnuomotame bute Kauno centre.

Krepðininkas - vis dar viengungis, taèiau aukðtakulniai bateliai prieðkambaryje iðdavë, kad jis gyvena ne vienas. Ið pradþiø draugiðkai sveèius sutikæs treèiasis þalgirieèio ðeimos narys anglø bulterjeras Teris vëliau pradëjo reikðti nepasitenkinimà fotoaparato blykste.

Atsidûrë ties iðsekimo riba

- Dainiau, atrodo, kad penktasis sezonas “Þalgiryje” Jums asmeniðkai yra sëkmingiausias?

- Dar reikia palaukti sezono pabaigos. Taèiau ið tiesø iki ðiol viskas klostësi neblogai, be dideliø duobiø, kuriø man netrûko praëjusiais metais. Manau, padëjo tai, jog po Atënø olimpiados dël pirðto traumos turëjau du mënesius poilsio. Tai leido atsigauti po sunkios vasaros. Kaþin, kokia mano bûklë bûtø dabar, jeigu iðkart po olimpiados bûèiau pradëjæs rengtis sezonui su “Þalgiriu”. O poilsio vis tiek reikia, nepaisant to, daug ar maþai þaidi rinktinëje, juk treniruoèiø stovyklos, kelionës, átampa gerokai alina. Aiðku, kai ásitrauki á komandos darbà iðkart po rinktinës, sportinë forma bûna daug geresnë nei tø, kurie tik pradeda treniruotes. Bet vëliau pasijunta nuovargis ir sezono viduryje þaidimas pradeda banguoti. Man taip atsitiko po 2003 metø Europos èempionato.

- Nepaisant to, kad po olimpiados galëjote pailsëti, treneris Antanas Sireika sakë, kad Jûs neseniai buvote ties iðsekimo riba.

- Taip, mano sveikata buvo sustreikavusi. Prastai pasijutæs vis rengiausi eiti pas gydytojus, bet nebuvo laiko, tuo metu reikëjo þaisti dvejas Eurolygos rungtynes iðvykoje. Tad kelias savaites jauèiausi labai silpnas, bet, pritaikius gydymà, sveikata pagerëjo. Be to, mano organizmas labai sunkiai pakelia skrydþius. Tai ypaè akivaizdu buvo praëjusiais metais. Namuose suþaisdavau gerai, iðvykose pelnydavau vos po kelis taðkus. Gerai, kad ðámet kelionës maþiau turi átakos mano þaidimui.

Pritrûko sëkmës

- Ko pritrûko “Þalgiriui”, kad Eurolygos TOP-16 varþybose bûtumëte iðkovojæ vienà kità pergalæ?

- Vienai kitai pergalei mums pritrûko tik sëkmës. Kalbant apie tai, ko pritrûko, kad bûtume patekæ á ketvirtfinalá, manau, atsiliepë prieð sezonà mus kamavusios problemos. Sezono viduryje, kai ásiþaidëme, laimëjome daugiau nei þaisdami su Arvydu Saboniu, bet vëliau kojà pakiðo þaidëjø traumos, nuovargis. Amerikieèiai labai gerai þaidë grupës varþybose. Bet kai tik abu rezultatyviausi krepðininkai nesuþaidë dviejø pirmøjø antrojo etapo rungtyniø, tai labai pasijautë, nors vëliau jie vël kovojo gerai. Taèiau to uþteko, kad mûsø traukinys nuvaþiuotø.

- Arvydo Sabonio parama antrajame etape, ko gero, bûtø buvusi labai vertinga?

- Taip. Bent jau teisëjai gal bûtø paisæ jo autoriteto ir nebûtø mûsø taip “smaugæ”. Pavyzdþiui, paskutinëse rungtynëse su “Tau Ceramica” ið pradþiø gautos dvi techninës praþangos mums netgi padëjo labiau “uþsivesti”, taèiau vëliau nesuprantami arbitrø sprendimai iðmuðë daugelá mûsiðkiø ið vëþiø. Taip buvo ir per pirmàsias rungtynes Kaune su “Panathinaikos”, nors þaidþiant Atënuose dël teisëjavimo neturëjome jokiø pretenzijø.

- Ar jauèiate vidiná nerimà prieð rungtynes?

- Varþybø dienà bûnu labiau susikaupæs. Bet tik pradedu apðilimà, ir jaudulys dingsta. Esu pastebëjæs, kad retkarèiais rungtyniø dienà nejauèiu vidinio susikaupimo, o tai reiðkia, kad per rungtynes vyks “cirkas”. Todël labiau turiu nerimauti dël to, jeigu rungtyniø dienà esu visai ramus, o ne truputá ásitempæs.

Pasitaiko blogø dienø

- Ðá sezonà þaidþiate gana stabiliai, vis dëlto kai kada tarsi bijote imtis iniciatyvos, atrodo, nepasitikite savimi.

- Tokiø dalykø nutinka ne tik man, bet ir gerokai stipresniems þaidëjams. Ið vienø kitø rungtyniø nereikëtø spræsti apie krepðininkà. Juk bûna blogø dienø - ne ta koja ið lovos iðlipi ir panaðiai. Vienà dienà viskas einasi lyg ið pypkës, o kartais atrodo, kad þaidi tarsi ne savo rankomis ir kojomis. Ir negali paaiðkinti, kodël.

- Kai paskutinëse rungtynëse su “Lietuvos rytu” per kelias paskutines minutes pelnëte 10 taðkø ir iðgelbëjote “Þalgirá” nuo pralaimëjimo, pajutote ákvëpimà?

- Taip iðëjo. Savo veiksmø suplanuoti negalëjau, viskà diktavo pats þaidimas ir mûsø atlikti deriniai. Smagu, kai tokiu atsakingu metu pavyksta serija metimø. Kai pataikai pirmà, antrà, treèià metimà, tuomet atsiveria antrasis kvëpavimas, atsiranda didesnis pasitikëjimas. Paþiûrëkite, kaip þaidþia italas Dþanluka Bazilë - jeigu jo ið pradþiø varþovai nepaleidþia ir neleidþia ásimëtyti, jis visas rungtynes gali likti ðeðëlyje. Taèiau jeigu italui leidþiama pajusti metimà, jis varþovus suðaudys. Tai ir atsitiko Atënø olimpiadoje, kai mes pusfinalyje þaidëme su Italija. Bet pasimokëme ir dabar, kai “Þalgiris” þaidë su Bolonijos “Climamio”, ðis gynëjas jau nieko nepadarë. Taèiau tai nereiðkia, kad jis - prastas þaidëjas.

Olimpinio medalio teks palaukti

- Tikriausiai Jûsø meistriðkumui daug átakos turëjo þaidimas Lietuvos rinktinëje?

- Þinoma. Treniruotës su geriausiais Lietuvos krepðininkais, aukðèiausiojo lygio varþybos man davë labai daug, padëjo ágyti didesná pasitikëjimà savo jëgomis. Kai þaidi su þvaigþdëmis, stengiesi á jas lygiuotis. Rungtyniaujant su silpnesniais netobulësi, o eisi þemyn.

- Turite Europos èempiono aukso medalá, taèiau olimpinio trofëjaus dar teks palaukti. Ar labai iðgyvenote dël to, kad Atënuose iðsprûdo apdovanojimas?

- Aiðku, buvo gaila ir medalio. Bet labiausiai apmaudu dël to, kad komanda þaidë labai gerai, be didesniø duobiø, visà laikà Atënuose mûsø þaidimas kilo á virðø, atrodë, ðluosime visus ið eilës. Todël du paskutinieji pralaimëjimai sugadino nuotaikà.

Gavo tik vienà techninæ praþangà

- Aikðtëje esate vienas ramiausiø þaidëjø. Gal net techniniø praþangø nesate gavæs?

- Per visà savo karjerà esu gavæs vienà techninæ praþangà, kai dar þaidþiau “Sakaluose”. Tada su Donatu Slanina, þaidusiu “Þalgiryje”, susistumdëme. Jis metë á mane kamuolá, taip ir kilo konfliktas. Ðis veiksmas mane suerzino, bet paprastai iki tokiø dalykø stengiuosi neprieiti. Jeigu supykstu, savo pyktá iðlieju ant varþovo kieèiau gindamasis, kartais parëkiu ant savø þaidëjø. Bet savo pykèio nesistengiu nukreipti á teisëjus, nes tai nieko nepakeis.

- Kuo paaiðkinti, kad Eurolygos rungtynëse esate daugiausia rezultatyviø perdavimø tarp þalgirieèiø atliekantis þaidëjas?

- Man patinka komandinis þaidimas. Bet juo toliau, juo labiau ðis bruoþas praranda savo privalumus. Jeigu daugiau stengiuosi gindamasis ar kamuoliais maitinu draugus, o taðkø ámetu tik keletà, visiems atrodo, kad nieko nenuveikiau, nes dauguma þaidëjà vertina pagal pelnytø taðkø skaièiø. Nesvarbu, kad neperimsi në vieno kamuolio, kad pataikysi tik 6 ið 15 metimø, bet surinksi 18-20 taðkø ir jausiesi ramus. Niekada nebuvau aikðtëje savanaudis, bet, manau, tai yra mano bëda ir stengsiuosi po truputá keistis.

Startas Eurolygoje buvo nelengvas

- Kai atvykæs á “Þalgirá” 2000 metais davëte interviu, sakëte, jog per pirmàsias Eurolygos rungtynes þaidëte lyg ne savomis kojomis. Ar dar prisimenate, su kuria komanda rungtyniavote?

- Atsimenu - Madride su “Estudiantes”. Buvo labai sunku - naujas kolektyvas, didelë salë, didþiulis aþiotaþas. Neturëjau laiko adaptuotis komandoje - sekmadiená atvykau, o ketvirtadiená jau teko ...
Next part ►


This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top
.