Dabar istryniau, tai kas man atrode nereikalinga... Kolkas wiskas tegul lieka taip, o weliau pamatysim...
kartais taip sunku matyti, kad pasaulis, Tawo Pasaulis, griuna Tawo akyse... kazin..gal man geriau uzsimerkti?...
Wel blogejanti nuotaika slegia mane, kraujuojancios asaros teka skruostu degindamos skausmo israizytas akis, jos kaip neissenkanti ugnies upe liejasi is suzeistos sirdies... Stebiu sawo twinksincias wenas kuriomis teka gyvybe sukelianti skausma... Taip norisi nutraukti tuos saitus ir islaiswinti sawe is sios newilties, sio sumauto gyvenimo...
Gyvenimas Nuostabus. Tik ne siandien. . .
Tyla tokia tyla, kad net varo Is proto,
Pasakyk, supkyk, rek, spiek, stauk,
Arba isnyksi, busi pamirstas, o kur balsas, Kazkas laiko uz burnos, kazkas pjausto tavo sirdi, bet Jie tai daro, kad Isgyventu, bet negali tylet, nes tyla isvarys tave is proto. . . .
Privalai neleisti uzminti tavosios vietos gyvenime,
Skubek, bek, nesustok, neverk, nepasiduok,
Ir atsimink niekam nerupi tavoji laime visi Perivalo rupintis savaja. . . . .
Kartais tyla reiskia pralaimejima, o ramybe per triuksma Reiskia pergale...
