Mielosios ir mielieji, ðiemet noriu spëti paklausti jûsø dar vieno dalyko: ar jus traukia tos vietos, kur mylëjotës?
Mane - labai. Kiekvienà vasarà iðsirengiu (bûtinai vienas) á keistà kelionæ po tas vietas, kur kaþkada patyriau tiek daug dþiaugsmo.
Giraitë prie upës, kur kaþkada tai dariau pirmàkart gyvenime. Jai buvau ne pirmasis, bet vis tiek nepakartojama. Dar ir dabar kartais susapnuoju stangrias jos ðlaunis, mano lietpaltá po mumis ir greta stovintá mano motociklà, kuriuo atsiveþiau ðià panelæ po ðokiø.
Vieniða, naktá net nyki þilvièiais ir varnalëðomis apaugusi smëlëta Nemuno pakrantë. Pasimeèiau, kai mano mieloji èia nusimetë ne tik suknelæ, bet ir kitus drabuþëlius bei nubrido á Nemunà. Man beliko taip pat nuogam sekti paskui. Po to - smëlis, daug smëlio rankose, pirðtai smenga á já, ir merginos atodûsiai...
Senas aþuolas. Tànakt vaikðèiojome ilgai, po to po juo ilsëjomës. Èia ji ir atsidavë. Virð mûsø oðë senos seno medþio ðakos - tarsi palaiminimas, tarsi altorius.
Medinis namas miestelio pakraðtyje, o ðtai ir tas pats langas virð alyvø. Á ðá namà porà kartø parlydëjau smuikininkæ - nuostabiai graþià merginà po koncertø, parneðdavau jos smuikà. Syká kaþkodël atsisveikinæs gráþau ir to, kà pamaèiau, niekada nebepamirðiu: manoji smuikininkë, dar laiminga po buèiniø, neiðjungusi ðviesos, nusirengë - lëtai lëtai, tarsi mëgaudamasi tuo - prieð veidrodá, apþiûrëjo dailø savo kûnà, paglostë krûtis. Suprantama, rytoj vël buvau èia - ðákart namie, ir visai nakèiai. Stebuklinga buvo naktis...
Taigi, apþiûrinëju kone kasmet tas vietas ir viskà (beveik viskà) atsimenu, vël visa tai plaukia tarsi prieð mano akis. Tiesa, toji laukymë giraitëje labai sumaþëjo, þilvièiai iðsikëtojo, namas tarsi susmego. Tik àþuolas toks pat didingas. Kaþin, kiek porø po juo buvo laimingos?
Kol galësiu paeiti, vis keliausiu á tas vietas. Ir tos, kurios man suteikë ðiose vietose, man amþinai liks ðventos ir graþios, graþesniø turbût nebûna...
O kaip jums? Ar norisi tokias akimirkas prisiminti?
