„kad suprastumëte, apie kà eina kalba“
V1,2 (2004/03/18)
50ccm motoroleriai yra gaminami su ribotuvais, kad vaþiuotu apie 45 km/h; tai yra vienas ið motoroleriams keliamø reikalavimø ES. Taèiau motoroleriai gali vaþiuoti kur kas greièiau. Galima: 1 - iðimti ribotuvus; 2 - tiuninguoti.
1 RIBOTUVAI IR JØ IÐËMIMAS
Motoroleriuose bûna keletos rûðiø ribotuvai, jø iðëmimas þenkliai pagerina motorolerio vaþiavimà (maksimalus greitis padidëja iki 70 km/h ir daugiau). Tai beveik neturi átakos motorolerio ilgaamþiðkumui (apie ilgaamþiðkumà skaitykite þemiau esanèiame komentare).
1.1 RIBOTUVAS DUJØ IÐMETIMO SISTEMOJE
Ribotuvai iðmetimo sistemoje smarkiai átakoja motorolerio galingumà. Iðmetimo sistemoje gali bûti keturiø rûðiø "stabdþiai".
1.1.1 APENDIKSAS
Ðis ribotuvas yra vamzdþio, tarp cilindro ir duslintuvo, atðaka. Jà tereikia nupjauti, o skylæ uþvirinti.
1.1.2 KATALIZATORIUS
Ði "apsauga" gamtai saugoti (dël "ES" reikalavimø), smarkiai stabdo dujø iðmetimà. Paprastai iðeitys yra dvi: 1. Pakeisti duslintuvà sportiniu (geriausias variantas); 2. Iðskersti duslintuvà: já prapjauti, iðimti katalizatoriø ir já vël uþvirinti.
1.1.3 PERTVAROS IR DUSLINIMAS
Duslintuve yra pertvaros ir tarp jø yra daug akmens vatos. Paðalinus ðias pertvaras ir vatà, padidës variklio skleidþiamas garsas ir taip pat, galingumas. Paprastai iðeitys yra dvi: 1. Pakeisti duslintuvà sportiniu (geriausias variantas); 2. Iðskersti duslintuvà: já prapjauti, iðpjauti visas pertvaras, iðtraukti akmens vatà ir vël já uþvirinti.
---KOMENTARAS---
Iðskerdimas, ar sportinis duslintuvas? Iðskerdimas yra þymiai pigesnis varijantas, taèiau turi ir pliusø: jo skleidþiamas garsas vis dëlto bus maþesnis uþ sportinio, graþiau atrodys (kaip "originalas"). O sportinis duos didesná galingumà, nes jie gaminami remiantis sudëtingais skaièiavimais, individualiai kiekvienam motorolerio modeliui. Taip pat, duslintuvo skerdimas, arba sportinio montavimas galëtø bûti priskirtas ir prie vidaus tiuningo, nes tai jau pradeda átakoti motorolerio ilgaamþiðkumà (apie ilgaamþiðkumà skaitykite þemiau esanèiame komentare).
1.1.4 RIBOTUVAS TARP DUSLINTUVO IR CILINDRO
Jis yra tarp duslintuvo vamzdþio ir cilindro. Ði plokðtelë dalinai priveria praëjimà dujoms á duslintuvà ir stabdo. Iðëmimas: tereikia nuimti duslintuvà, iðimti plokðtelæ (jei ji pritvirtinta, paðalinti; gali bûti privirintas "lieþuvëlis"), tada vël já uþmontuoti.
---KOMENTARAS---
Daþnai toks ribotuvas bûna ant paèio (arba paèiame) cilindro.
1.2 RIBOTUVAS KARBIURATORIAUS SISTEMOJE
Ribotuvas karbiuratoriaus sistemoje - tai plokðtelë (veikianti panaðiai, kaip ir plokðtelë tarp cilindro ir duslintuvo, tik stabdo kuro miðinio patekimà á variklá), kuri gali bûti tarp cilindro ir kolektoriaus, arba tarp karbiuratoriaus ir kolektoriaus. Plokðtelæ (ar kitoká stabdá) reikia paðalinti ir vël viskà sumontuoti.
1.3 RIBOTUVAS AUTOMATINËJE SANKABOJE
Tai ribotyvas, esantis tarp sankabos bûgnø, atrodantis kaip poverþlë, apie 4 mm, ji neleidþia sankabos bûgnams susispausti iki galo ir smarkiai átakoja pagreitá ir ðiek tiek maksimalø greitá.
---KOMENTARAS---
Automatinë sankaba su bûgnais bûna tik kai kuriuose motoroleriuose. Tiesà sakant, tokios sankabos ið tiesø yra labai retos. Taigi, ribotuvø irgi nedaþnai pasitaiko.
1.4 RIBOTUVAS VARIJATORIUJE
Tai ribotuvas, esantis tarp "priekiniø bûgnø" "bûgneliø" (apie varijatoriaus veikimo principà, tiuningà þiûrëkite [2.2.2.3] ir [2.2.2.3.1]), atrodantis kaip poverþlë, apie 4 mm, ji neleidþia varijatoriaus "priekiniø bûgnø" "bûgneliams" susispausti iki galo, todël ribojamas maksimalus greitis.
1.5 RIBOTUVAS CDI
Tai pavadinti ribotuvu galima tik ið dalies. Ðis árenginys kontruoliuoja kibirkðties padavimà, priklausomai nuo alkûninio veleno padëties (tuo bûdu - ir nuo variklio apsukø). Standartinis CDI kartais nesugeba duoti kibirkðties, esant ypaè aukðtoms apsukoms. Tuo paèiu jis riboja maksimalias apsukas (taip pat ir maksimalø greitá). Norint ðá efektà paðalinti, reikia pakeisti ðá árenginá tiuninginiu. Kartais tenka keisti ir degimà (generatoriø), þiûrëkite [2.2.3.2].
---KOMENTARAS---
Kai yra iðimami ribotuvai, gali tekti reguliuoti karbiuratoriø ir/ar kitas detales!
2. TIUNINGAS
Tiuningas (jei turimas galvoje vidinis) paprastai atliekamas tik tada, kai motoroleryje nebëra likæ në vieno ribotuvo. Tiktai tada jis bus efektyvus. Tiuningas (jei kalba eina apie vidiná, lieèiantá variklá ir jo aplinkà – ávairias vaþiuoklës dalis ir panaðiai) pradeda átakoti ir motorolerio ilgaamþiðkumà. Jis smarkiai pagerina motorolerio savybes (paprastai resurso ir pinigø sàskaita).
---KOMENTARAS---
Kas turima galvoje ilgaamþiðkumas? Turima galvoje variklio (ir kitø daliø) dëvëjimàsá. Kuo motoroleris labiau tiuninguotas, tuo jo resursas yra maþesnis (apie resursà þiûrëkite þemiau esanèiame komentare), tuo greièiau dëvisi ávarios dalys, pagrinde variklis ir jo aplinka, sukimo momento perdavimo sistema ir panaðiai. Tuo daþniau daromas kapitalinis variklio (kartais ir kitø daliø) remontas. Kas yra kapitalinis remontas? Visø labiausiai dëvisi (kairëj - labiausiai): STUMOKLIS (turima galvoje þiedai, stumoklis bûtø antroje vietoje), ALKÛNINIS VELENAS (su ðvaistikliu, guoliais), CILINDRAS, DIRÞAS ir kt. Ði eilës tvarka taip pat rodo, kurias detales reikia keisti daþniausiai (kairëj - daþniausiai). Kitas detales keisti reikia, atsiþvelgiant á jø dëvëjimàsá, gedimus.
2.1 IÐORËS TIUNINGAS
Ðis tiuningas neturi átakos motorolerio ilgaamziskumui. Turi átakos tik jo iðvaizdai ir... ...savininko nuotaikai! ;-) Að suskirsèiau iðorës tiuningà á kelias grupes.
2.1.1 APDAÞYMAS
Tai pats smulkiausias iðorës tiuningo tipas, kai motoroleris yra nudaþomas ir/arba ant jo nupaiðomi ávairios tematikos pieðiniai. Gali bûti montuojamos dekoratyvinës "lempos" ("neonkës" ir panaðiai).
2.1.2 PILNAS IÐORËS TIUNINGAS
Tai pilnas "plastmaskiø" (spoileriø) tiuningas: padaromi aerodinaminiai spoileriai, aerodinaminës skylës, taip pat naudojamos priemonës, minëtos [2.1.1]. Tokiu bûdu motorolerio iðorës bruoþai pakeièiami (daþniausiai paagresyvinami).
2.1.3 PAPILDOMA PRAMOGINË ELEKTRONINË ÁRANGA
Á motorolerá galima montuoti automagnetolà su galinga garso áranga, mini TV sistemà, ir panaðiai! Taip pat galima montuoti ir elektroninæ apsaugos sistemà – rekomenduoju.
---KOMENTARAS---
Iðorinis tiuningas neturi átakos motorolerio ilgaamþiðkumui (apie ilgaamþiðkumà skaitykite aukðèiau esanèiame komentare), kaip tikrasis, vidinis tiuningas.
2.2 VIDINIS TIUNINGAS
Ðis tiuningas turi didelæ átakà (gerà) motorolerio vaþiavimui, taèiau maþina motorolerio ilgaamþiðkumà (apie ilgaamþiðkumà skaitykite aukðèiau esanèiame komentare). Vidinis tiuningas skirstomas á gana daug tipø.
2.2.1 VARIKLIO SISTEMOS TIUNINGAS
Ðis tiuningas duoda galingumo, kurio taip trûksta motoroleriui. Tiuninguojant variklá, reikia ypatingai kruopðèiai viskà daryti. Menkiausia klaidelë gali atsipirkti ne tik darbu (perrenkant viskà ið naujo), bet ir dideliais gedimais.
2.2.1.1 IÐMETIMO SISTEMOS TIUNINGAS
Þiûrëkite [1.1] - dël ribotuvø nuëmimo ir iðmetimo sistemos tiuningo.
2.2.1.2 KURO PADAVIMO SISTEMOS TIUNINGAS
Visø pirmiausia reikia paðalinti ribotuvà (jei toks yra, þiûrëkite [1.2]). Kuro padavimo sistemà sudaro kelios dalys, kurias galima tiuninguoti.
2.2.1.2.1 KARBIURATORIAUS TIUNINGAS
Já galima pakeisti didesniu (didesnio diametro, mm), ir/arba ðlifuoti, diametrà padidinant dar labiau. Galima dëti sportiná oro filtrà, kuris uþtikrins maþiausiai stabdomà oro ásiurbimà, patekimà á karbiuratoriø.
2.2.1.2.1.1 KARBIURATORIAUS DERINIMAS
Teisingas karbiuratoriaus suderinimas garantuoja lengvà variklio uþvedimà ir teisingà variklio darbà visame apsukø diapozone maksimaliu galingumu. Neteisingai sureguliavus karbiuratoriø, variklis gali nedirbi, arba dirbti blogai (dûsti, springti ir panaðiai). Karbiuratoriaus sureguliavimas (ypaè problematiðkuose motoroleriuose, kur karbiuratorius sunkiai "pasiduoda" reguliavimui) reikalauja ilgo ir kruopðtaus darbo. Karbiuratoriuje yra kelios sritys, kurias galima reguliuoti/derinti.
---KOMENTARAS---
Kai karbiuratorius prastai sureguliuotas, tiuningas netenka prasmës. Taip pat, karbiuratoriø reikia reguliuoti atlikus visà planuotà tiuningà, ðiltu oru. Po kiekvieno variklio pakitimo, rekomenduoju pareguliuoti karbiuratoriø.
---KOMENTARAS---
Vilniuje jau atsirado motoroleriams skirtas stendas (R-Studijoje). Jo pagalba, uþ nedidelæ kainà, jums karbiuratoriø sureguliuos idealiai. Taip pat, ðio stendo pagalba, galima reguliuoti ir kitas motorolerio vietas.
2.2.1.2.1.1.1 ADATA
Ði "adata", pasukus gazo rankenëlæ, kartu su oro sklende, iðlenda (daugiau, maþiau) ið angos, pro kurià patenka benzinas (oro sklendë nedengia benzino angos, tik oro angà), taip jà daugiau, arba maþiau atidarydama. Adatà galima pakelti, arba nuleisti oro sklendës atþvilgiu (adata tvirtinama ant oro sklendës). Tada, prie tam tikro oro kiekio patenka tam tikras benzino kiekis, kurá galima reguliuoti keliant ir leidþiant adatà. Tuo paèiu keièiasi ir kuro miðinio riebumas (oro kiekis juk nekinta) - kuro ir oro santykis.
2.2.1.2.1.1.2 ORO ADATA - VARÞTELIS
Tai ið tikrøjø yra varþtas, karbiuratoriaus ðone. Sukinëjant ðá varþtelá, taip pat galima keisti kuro miðinio riebumà, tik keièiant ne degalø, o oro kieká. Kuo oro kuro miðiny daugiau - tuo miðinys liesesnis.
---KOMENTARAS---
Kuo daugiau oro (benzino atþvilgiu), tuo liesesnis kuro miðinys. Kuo daugiau benzino (oro atþvilgiu), tuo riebesnis kuro miðinys. Jei kuro miðinys per liesas, variklis dûsta. Jei kuro miðinys per riebus - springsta ;-). Reikia parinkti oprimalø santyká.
---KOMENTARAS---
Galima padidinti kuro miðinio kieká (ne riebumà, ar liesumà) atsukant oro varþtelá ir pakeliant adatà. Ir atvirkðèiai (galima ir sumaþinti).
---KOMENTARAS---
Didinant karbiuratoriø, kuro miðinio kieká, kuro miðinio riebumà, padidëja tikimybë, kad uþvedinëjant, variklis "uþsiurbs" ("uþsipils", "uþskæs" ir t.t.) ir jo lengvai neuþvesite (arba uþvesite sunkiau), nors galingumas ir bus pasiektas didesnis. Geriausia yra rasti "aukso vidurá" ir sureguliuoti, kad ir gerai uþsivedinëtø, ir kad su ðia salyga bûtø pasiektas maksimalus galingumas.
---KOMENTARAS---
50ccm motoroleriuose, karbiuratoriø diametrai ribojasi ties 19mm. Didesnio diametro karbiuratoriai "uþpils" visà cilindrà. Didesniø, kaip 20mm karbiuratoriai naudojami prie 80cc varikliø.
2.2.1.2.2 KOLEKTORIAUS IR "LEPESTOKØ" (VOÞTUVØ) TIUNINGAS
Kolektorius - tai tarpininkas tarp karbiuratoriaus ir variklio. Norint kuro ásiurbimà padaryti dar efektyvesniu, galima praplatinti kolektoriø ðlifuojant. Norint neþenkliai pagerinti kuro kompresijà, galima pakeisti lepeðtokus (voþtuvus) á kokybiðkesnius, karboninius (jei kartai bûtø plieniniai) - jie kompresijos metu nepraleis kuro miðinio atgal á karbiuratoriø. Taip pat reikia ásitikinti, kad nëra ribotuvo, þiûrëkite [1.2].
2.2.1.3 CILINDRO IR CILINDRO SRITIES TIUNINGAS
Tai - daugiausiai galingumo pridedantis tiuningas. Yra daug vietø, kur galima patiuninguoti.
2.2.1.3.1 CILINDRO TIUNINGAS
Cilindrà tiuninguoti galima keliais bûdais.
2.2.1.3.1.1 CILINDRO LANGØ DIDINIMAS
Galima ðlifuoti cilindro dujø iðmetimo ir kuro miðinio ásiurbimo langus (angas - ertmes), taip juos/jas padidinant, kad kuro ásiurbimas ir dujø iðmetimas bûtø dar efektyvesnis.
2.2.1.3.1.2 CILINDRO KEITIMAS
Cilindrà galima keisti á naujà (2 bûdas), o ne bûtinai tiuninguoti originalø.
2.2.1.3.1.2.1 SPORTINIS ORIGINALIOS KUBATÛROS CILINDRAS
Tai originalaus darbo tûrio cilindras, pagamintas ið medþiagø, sugebanèiø gerai perduoti ir iðsklaidyti ðilumà (ðpiþiaus (pigesnis varijantas) ir aliuminio (brangesnis varijantas)) ið karto su dideliais dujø iðmetimo ir kuro ásiurbimo langais (angomis - ertmëmis).
2.2.1.3.1.2.2 DIDESNËS KUBATÛROS CILINDRAS
Cilindrà galima pakeisti ir á didesnës kubatûros. Privalumai: dar didesnë galia, lëèiau dëvisi (uþ originalios kubatûros cilindrà su dideliais langais (angomis - ertmëmis). Trûkumai: kartu reiks keisti stumoklá ir, retais atvejais, ðvaistiklá (atitinkamai [2.2.1.3.2.2] ir [2.2.1.3.2.2]); su didesnës kubatûros cilindrais (jei kalba eina apie 50ccm) nebegalima dalyvauti ávairiose varþybose.
---KOMENTARAS---
Galima tiuninguoti (didinti langus (angas - ertmes)) ir didesnës kubatûros cilindrà, kad pasiektumëte maksimalià galià.
2.2.1.3.2 CILINDRO "APLINKOS" TIUNINGAS
Tiuninguoti galima ir su cilindru susijusius elementus – cilindro "aplinkà".
2.2.1.3.2.1 "GALVA"
"Galva" - tai lyg ir cilindro dangtis, dengiantis degimo kamerà; jame tvirtinama þvakë. Galima "nuleisti" "galvà" ðlifuojant, tekinant, taip sumaþinant degimo kamerà ir þenkliai padidinant kompresijà.
---KOMENTARAS---
Padidinta kompresija reikalauja didesnio oktaninio skaièiaus degalø. Prieðingu atveju, kompresijos metu, kuras, neturintis priedø (pakelti atsparumà didesnei kompresijai - didesnio oktaninio skaièiaus) gali uþsidegti dar kompresijos metu (nuo ákaitimo) - gali ávykti detonacija. Tokiu atveju, gali sugesti daug variklio vietø (cilindras, stumoklis, alkûninis velenas, ðvaistiklis; o grandinine reakcija gali sugesti ir dar kitos detalës).
---KOMENTARAS---
Per daug "nuleidus" "galvà", bejudantis stumoklis gali liesti þvakæ! Geriausia, kada minimalus tarpas tarp stumoklio ir þvakës yra 1-1,5 mm.
2.2.1.3.2.2 STUMOKLIS
Stumoklis - greièiausiai besidëvinti variklio dalis (jei skaityti kartu su þiedais). Per kiekvienà kapitaliná variklio remontà (apie kapitaliná remontà ir ilgaamþiðkumà þiûrëkite aukðèiau esanèiame komentare) bûtinai keièiamas stumoklis (arba jo þiedai, jeigu stumoklio bûklë vis dar tenkina). Jis, forsuojant visà variklio sistemà irgi turëtø bûti tiuninguotas - pakeistas tiuninginiu, pagamintu ið patvaresniø medþiagø (stumoklio þiedai ne ðpyþiniai, o vienas plieninis; "pirðtas" (guolis, jungiantis ðvaistiklá su stumokliu) - irgi sportinis, pritaikytas didesnëms jëgoms ir apsukoms. Taip pat, galima didinti kompresijà keièiant stumoklio formà: galima dëti iðgaubta stumoklá, bet atstumas tarp stumoklio ir þvakës turi bûti ne maþesnis kaip 1 mm. Taip pat, reikia vengti detonacijos (þiûrëkite komentarà aukðèiau, taip pat kompresijà galima gerinti "nuleidus" "galvà" – þiûrëkite [2.2.1.3.2.1]).
2.2.2 SUKIMO MOMENTO PERDAVIMO SISTEMA
Tai sistema, perduodanti variklio darbà ratams. Ji atlieka transmisijos, automatinës sankabos darbus. Tiuninguojant ðià sistemà galima smarkiai keisti motorolerio charakteristikas – keisti pagreitá, maksimalø greitá.
2.2.2.1 SUKIMO MOMENTO PERDAVIMAS IÐ STUMOKLIO
Ði sistema, judesá "pirmyn-atgal" paverèia sukimo judesiu, kuris galø gale, per kitus (þemiau apraðytus) mazgus, perduodamas á ratà.
2.2.2.1.1 ÐVAISTIKLIS IR ALKÛNINIS VELENAS
Ðvaistiklis - tai dalis, tarp alkûninio veleno ir stumoklio. Kartu su alkûniniu velenu (ðvaistiklis su alkûniniu velenu jungiamas per guolá - "pirðtà"), jie sudaro pagrindiná elementà, paverèiantá judesá "pirmyn-atgal" sukimo judesiu. Kada variklis forsuotas, ðie elementai gauna dideles perkrovas ir gali lûþti, greitai susidëvëti. Smarkiai forsuotui varikliui bûtina pakeisti ðiuos du elementus, guolá ("pirðtà") á tiuninginius, pagamintus ið patvaresniø medþiagø.
2.2.2.2 DIRÞAS
Dirþas jungia du varijatoriaus "bûgnus" (apie varijatoriø þiûrëkite [2.2.2.3]). Kai galingumas yra didelis, standartinis dirþas nebetinka. Jis neuþilgo sudils, prades prasisukineti, ir galø gale nutruks. Kad taip neatsitiktø (ne taip greitai sudiltø), reikëtø dirþà pakeisti tiuninginiu, stipresniu.
2.2.2.3 VARIATORIUS (IR SVARELIAI), AUTOMATINË SANKABA
Varijatorius - tai árenginys, ið dalies iðsprendþiantis greièiø dëþës klausimà. Kad suprastumëte, kaip dirba ðis árenginys, reiks ásivaizduoti bëginá dviratá: yra priekinë þvaigþdutë ir galinë. Motoroleryje - atitinkamai "priekiniai bûgnai" (taip nusprendþiau pavadinti, kadangi aiðkaus lietuviðko vertimo nëra) ir "galiniai bûgnai". Kuo priekyje ájungta didesnë þvaigþdutë, tuo bëgis greitesnis. Tas pats ir motoroleryje. Kuo galinë þvaigþdutë maþesnë, tuo bëgis greitesnis. Tas pats ir motoroleryje. Bet apie tai vëliau (þemiau - [2.2.2.3.1]). Automatinë sankaba - tai árenginys, kuris prie tam tikrø "galinio bûgno" apsukø, já pradeda jungti su reduktoriumi (jis - skaitykime - ratas, apie reduktoriø - [2.2.2.4]).
2.2.2.3.1 VARIATORIAUS VEIKIMO PRINCIPAS
{tæsinys ið [2.2.2.3]}. Visø pirma, ant alkûninio veleno aðies, maþdaug gale, sumontuoti "priekiniai bûgnai" (pats varijatorius laikomas (sutartinai) "priekiniais bûgnais"). Ant "priekiniø bûgnø" uþdëtas dirþas. Kitas jo galas - ant "galiniø bûgnø". Kad suprastumëte, kaip ði sistema veikia, skaitykite toliau.
2.2.2.3.1.1 "PRIEKINIAI BÛGNAI"
Tai ið tiesø yra du bûgneliai, tarp kuriø yra dirþas. Tarpas, kuriame yra dirþas, yra "V" formos (aðies ir kraðtinës atþvilgiu). Paprastai (esant minimalioms apsukoms, arba esant iðjungtam varikliui) tie bûgneliai yra atskirti tokiu atstumu, kad dirþas yra ant aðies. Dël tos "V" formos, jei suspaustumëm tuos bûgnelius, dirþas kiltø ir didintø savo skersmená (atsiminkite, kad priekyje didesnis skersmuo - aukðtesnis bëgis). Ðalia tø dviejø bûgnø uþmautas dar vienas árenginukas, kuris, didëjant apsukoms, svareliø (apie svarelius - [2.2.2.3.1.2]) pagalba (dël inercijos ir ápatingos ðio árenginio konstrukcijos), ðis árenginukas pleèiasi ir suspaudinëja tuos du bûgnelius.
2.2.2.3.1.2 SVARELIAI IR JØ YPATYBËS
Kaip jau minëta, svareliai dël inercijos pleèiasi. Kuo svareliai sunkesni, tuo jiems reikia maþiau apsukø, kad pradëtø plëstis. Kuo lengvesni - tuo reikia daugiau apsukø, kad pradëtø plëstis. Kuo leciau pleciasi, tuo ilgiau "priekiniø bûgnø" skersmuo lieka maþas ir "pavara maþesnë". Tai reiðkia, kad dël aukðtø apsukø startuojant, pagerëja pagreitis. Taèiau gráþkime prie "bûgnø".
2.2.2.3.1.3 "GALINIAI BÛGNAI"
"Galiniai bûgnai", kaip ir "priekiniai bûgnai", sudaryti ið dviejø plokðteliø, tarpas, kuriame yra dirþas, yra "V" formos (aðies ir kraðtinës atþvilgiu). Paprastai (esant minimalioms apsukoms, arba esant iðjungtam varikliui) tie bûgneliai yra susispaudæ maksimaliai, kad dirþo skersmuo bûtø didþiausias (bent jau gale). Tuo tarpu priekyje - skersmuo maþiausias. Tai reiðkia, kad "bëgis yra maþiausias". "Galinius bûgnus" suspaudusi laiko varijatoriaus spyruoklë (apie varijatoriaus spyruoklæ - [2.2.2.3.1.4]). Kai variklio apsukos didëja, "priekiniai bûgnai" spaudþiasi (dël svareliø), ir priekyje dirþas didina skersmená, bet, kadangi dirþas nëra elastingas, jis ima iðskirinëti "galinius bûgnus" (tam prieðinasi spyruoklë) ir gale dirþo skersmuo po maþu maþëja (kylant apsukoms, kyla ir "bëgis").
---KOMENTARAS---
Kuo "priekiniø bûgnø" skersmuo didesnis, tuo "galiniø bûgnø" - maþesnis. Ir atvirkðèiai.
2.2.2.3.1.4 VARIJATORIAUS SPYRUOKLË
Kaip jau minëta, ji laiko "galinius bûgnus" suspaustus. Ji neleidþia ið karto "didinti bëgio", kad pagreitis apskritai bûtø. Kuo spyruoklë kietesnë, tuo reikia didesnës svareliø jëgos, kad pradëtø plëstis "galiniai bûgnai".
---KOMENTARAS---
Svareliai ir spyruoklë - glaudziai susijæ. Keièiant (tiuninguojant) svareliø svorá; keièiant spyruoklæ á kito standumo, reikia atsiþvelgti á tai, ar pagerës pagreitis. Jei svareliai bus per lengvi ir/arba spyruoklë per kieta, tai, net esant maksimalioms apsukoms, gali neuþtekti svareliø jëgos praskirti "galiniams bûgnams" iki galo. Tokiu atveju, prarasite maksimalø greitá, nors pagreièio ir laimësite. Geriausia rasti aukso vidurá: remiantis ekspermentais, parinkti toká svareliø svorá ir toká spyruoklës standumà, kad neprarandant galimybës (paèio motorolerio) pasiekti "aukðèiausià bëgá" ir gautumëte maksimalø pagreitá su ðia salyga.
---KOMENTARAS---
Prieð tiuninguodami varijatoriø, ásitikinkite, kad varijatoriuje nëra ribotuvo (apie ribotuvà varijatoriuje - [1.4]).
---KOMENTARAS---
Naudojau ypaè supaprastintus terminus, kad paaiðkinèiau patá principà.
2.2.2.3.2 AUTOMATINË SANKABA
Automatinë sankaba - tai árenginys, kuris prie tam tikrø "galinio bûgno" apsukø, já pradeda jungti su reduktoriumi (jis - skaitykime - ratas, apie reduktoriø - [2.2.2.4]). Ji sudaryta ið vieno bûgno, jame esanèio sankabos disko, ant kurio tvirtinamos kelios kaladëlës (jos sukasi kartu su sankabos disku ir varijatoriaus "galiniu bûgnu". Didëjant apsukoms, kaladëlës spraudþiasi, ið paèiø kaladëliø inercijos, á tà bûgnà ir ima já sukti (bûgnas - reduktoriø ir ratus)), kurios prilaikomos atskirtos nuo sankabos bûgno sankabos spyruokliø pagalba. Sankaba tiuninguojama, kietinant spyruokles (to pasekoje, reikia didesnës inercijos, didesniø apsukø, kad kaladëlës imtø spraustis á bûgnà). Tiuningo rezultate - sankaba pradeda jungti prie aukðtesniø "galinio bûgno" apsukø, tada þymiai pagerëja pagreitis.
---KOMENTARAS---
Kai motoroleris vaþiuoja apie 15 km/h, sankabos kaladëlës yra tvirtai ásispraudusios bûgne. Kuo didesnis greitis, tuo smarkiau jos ásispraudþia. Kaladëliø susidëvëjimas pasireiðkia startuojant ið vietos, o jau vaþiuojant 20 km/h, net susidëvëjusios kaladëlës yra tvirtai sukibusios su bûgnu.
---KOMENTARAS---
Sankaba pagrinde dëvisi startuojant ið vietos. Vaþiuojant, sankaboje jokiø trinèiø nëra.
---KOMENTARAS---
Turima galvoje ne bûgninë sankabos versija (ne su dviem susispaudþianèiais bûgnais). Sankaba, sudaryta ið dviejø bûgnø nëra nei labai plaèiai tiuninguojama, nei labai plaèiai gaminama, naudojama. Galima tik iðimti ribotuvus (apie ribotuvø iðëmimà - [1.3] – viskas, kas yra apie bûgninæ sankabà).
2.2.2.4 REDUKTORIUS
Tai agregatas, sudarytas ið dantraèiø, maþinantis "galinio bûgno", tiksliau - sankabos bûgno apsisukimus iki rato apsisukimø. Kai variklis pasidaro pakankamai galingas, ir vaþiavimas ið vietos pasidaro geras, stabdys pasidaro maksimalus greitis. Galima patiuninguoti reduktoriø - dëti greitinto reduktoriaus dantraèiø komplektà. Tokiu atveju reikës maþiau "galinio bûgno", tiksliau - sankabos bûgno apsisukimø vienam rato apsisukimui. Tada pablogëja pagreitis, bet padidëja maksimalus greitis - su maksimaliom apsukom motoroleris vaþiuoja greièiau, nei su standartiniu reduktoriumi. Bûna ir lëtintø reduktoriø - norintiems dar geresnio pagreièio, vaþiavimo galios (labai retai kas deda toká, jø ir pagaminama maþai).
2.2.3 ELEKTRONIKA
Be elektronikos variklis nedirbtø: tiesiog nebûtø kibirkðties þvakëje, kuri padega "sukompresintà" kuro miðiná. Taip pat elektronika reikalinga, norint, kad veiktø tokia elementari áranga, kaip faros, prietaisø skydelis, starteris, akumuliatoriaus ákrovimas.
2.2.3.1 CDI
Ðis árenginys kontruoliuoja kibirkðties padavimà, priklausomai nuo alkûninio veleno padëties (tuo bûdu - ir nuo variklio apsukø). Standartinis CDI kartais nesugeba duoti kibirkðties, esant ypaè aukðtoms apsukoms. Tuo paèiu jis riboja maksimalias apsukas (taip pat ir maksimalø greitá). Norint ðá efektà paðalinti, reikia pakeisti ðá árenginá tiuninginiu. Kartais tenka keisti ir degimà (generatoriø), þiûrëkite [2.2.3.2].
2.2.3.2 DEGIMAS (GENERATORIUS)
Ðis elektros generatorius jungiamas tiesiogiai prie besisukanèio alkûninio veleno (ið kitos pusës, nei varijatorius). Kai jis sukasi, generatorius (dar vadinamas degimu) gamina elektrà, kurià laidais perduoda á ávairias elektronikos sistemas (pagrinde krauna akumuliatoriø), taip pat ir árenginiui CDI (þiûrëkite [1.5] arba [2.2.3.1]), kad ðis duotø kibirkðtá þvakei ir uþtikrintø tolimesná variklio darbà. Taèiau esant ypaè aukðtoms apsukoms, CDI nebesugeba duoti kibirkðties. Tada reikia keisti CDI (þiûrëkite [1.5]), o retais atvejais, kai CDI pakeitimas nepadeda, reikia keisti generatoriø (degimà). Taip pat, já galima keisti, jei norima naudoti galingà elektroninæ árangà (galingas faras, XEON, galingà garso árangà).
---KOMENTARAS---
Kuo galingesnis generatorius, tuo jis sukuria didesná pasiprieðinimà varikliui. Taèiau tai pajusti labai sunku.
---KOMENTARAS---
Variklio apsukos nebus begalinës! Jos ribojasi ties maþdaug 15500 RPM (ðis skaièius labai retai kada pasiekiamas), ne dël CDI, o dël ávairiø pasiprieðinimø, kai nebeuþtenka paèio variklio pajëgumø.
2.2.4 VALDYMO MECHANIZMAI
Valdymo mechanizmø tiuningavimas ir keitimas neturi átakos motorolerio ilgaamþiðkumui (apie apie ilgaamþiðkumà skaitykite aukðèiau esanèiame komentare). Tai turi átakos motorolerio stabilumui, stabdymui, bei, ðiek tiek, greièiui.
2.2.4.1 STABDÞIAI
Paprastai priekyje bûna galingesni stabdþiai, nes, pavyzdþiui priekiniam ratui uþblokuoti reikia daug didesnës stabdymo jëgos, nei galiniam. Paprastai, gale montuojami bûgniniai stabdþiai, o priekyje - diskiniai, su hidrauline pompa. Brangesniuose motoroleriuose - abu diskiniai, pigesniuose - abu bûgniniai. Bet kokiu atveju, diskiniai stabdþiai yra geriau: jie ne taip greitai dëvisi, kaip bûgniniai; patikimesni, nei bûgniniai; turi didesnæ stabdymo galià. Ir galø gale... ...graþiau atrodo... Modeliuose, kur yra nors vienas bûgninis stabdys, galima já/juos pakeisti deskiniu/niais. Aiðku, tai kainuoja ne maþus pinigus, nes reikia keisti ratlankius, ðakes (priekiniams stabdþiams), perdarinëti sritá prie galinio rato (galiniams diskiniams stabdþiams). Dar, diskiniai stabdþiai turi ávairius disko skersmenius. Kuo jis didesnis - tuo didesnë stabdymo jëga bus pasiekta. Paprastai priekyje bûna didesnio skersmens diskinis stabdys.
---KOMENTARAS---
Diskiniuose stabdþiuose dëvisi kaladëlës, o diskas gali tarnauti labai ilgai. Svarbu laiku pakeisti susidëvëjusias kaladëles, tada dël disko keitimo nebus jokiø problemø.
2.2.4.2 MANIPULIAVIMAS PADANGØ DYDÞIAIS
Manipuliuojant padangø dydþiais, galima keisti motorolerio pagreièio/maksimalaus greièio santyká. Kuo didesnë padanga, tuo didesnis yra maksimalus greitis. Kuo ji maþesnë – tuo geresnë akseleracija.
---KOMENTARAS---
Turima galvoje galinë padanga – priekinës padangos dydþio keisti neapsimoka, nes spydometro parodymai bus netikslûs. Apskritai, mano nuomone, geriausia yra palikti originalaus dydþio padangas – ir atrodys þmoniðkai, ir nereikës perdaryti spoileriø (didinant padangà).
3 APIBENDRINIMAS
Tiuninguojant motorolerá, nereikia persistengti (nebent ruoðiatës dalyvauti varþybose). Motorolerio resursas gali bûti nuo 70000 (ir daugiau) km iki 4 h vaþiavimo. Jei norite vaþiuoti gana galingu motoroleriu, su dideliu resursu, gatvëmis, reikia tiuninguoti su saiku. O norint, kad motoroleris vaþiuotø 140 km/h, turëtø keliø valandø resursà, reikia turëti daug pinigø.
---KOMENTARAS---
Resursas – tai atstumas, kurá motoroleris gali nuvaþiuoti be remonto. Kai yra atliekamas kapitalinis remontas (apie kapitaliná remontà, ilgaamþiðkumà þiûrëkite aukðèiau esanèiame komentare), resursas, galima sakyti, atsinaujina. Aiðku, jis nebebus toks didelis, kaip anksèiau. Laikui bëgant, darant nebe pirmà kapitaliná remontà, po jo resursas gali bûti labai maþas, motoroleris jau atgyveno savo. Pigiau bus pirkti naujà, nei gaivinti senàjá.
---KOMENTARAS---
Kuo motoroleris labiau tiuninguotas, tuo jis neekonomiðkesnis - "valgo" daugiau degalø/100 km. Pavyzdþiui standartinis gali sunaudori 2-2,5 l/100 km, o ypatingai smarkiai tiuninguotas - net 14-17 l/100 km.
4. APIE
---KOMENTARAS---
Paveiksliukai paiðyti su programa "Paint". Iliustracijomis norëjau parodyti ne kaip ið tikrøjø viskas atrodo, o patá veikimo principà. Sekanèioje versijoje pridësiu normalesniø paveiksliukø (gal ir nuotraukø)
