Bucinys – prisilietimas lupomis prie ko nors, siekiant parodyti palankuma, pagarba, pasisveikinima ar atsisveikinima, simpatija, meile ir pan. Atitinkamai, buciniai buna ivairus: draugystes, susitaikymo, dziaugsmo, giminiski, meilus, erotiski ir kt. Tai yra visuomeneje ismokstamas elgesys.
Dazniausiai yra buciuojami zmones (rankos, kojos, kakta, peciai, lytiniai organai ir kt.), taciau taip pat ir negyvi daiktai – zvaigzde, kryzius, amuletai, nuotraukos, laiskai, kortos, kulto objektai ir kt.
Buciuojama vieta is dalies yra susijusi su jausmu, kuri buciuojantis asmuo nori parodyti: buciuojamos rankos reiskia pagarba, kojos – paklusnuma, kakta – rupesti, zandai – geranoriskuma ir svetinguma, lupos – meile ir prisirisima. Buciuojami daiktai dazniausiai reiskia pagarba jiems, ju branguma.
Jau nuo senoves bucinys turi seksualine prasme – jis yra realus ir simboliskas meiles ar isimylejimo zenklas. Dar ir siandien santuokos ceremonijoje iskilmingai leidziama jaunavedziams pasibuciuoti. Taciau nors ir daugelyje, bet ne visose kulturose bucinys yra iprastas dalykas, pvz., senoves Japonijoje nebuvo net zodzio buciniui nusakyti, o pas eskimus ir lapius labiau priimta pasisveikinti pasitrinant vienas kito nosi.
