>| >Seniai, labai seniai buvo sala, kurioje gyveno visi zmoniu
Jausmai:
>| >Dziaugsmas, Liudesys, Pazinimas
>| >... ir taip, kaip ir kiti Jausmai,
>| >... greta gyveno ir Meile
>| >
>| >Viena grazia diena Jausmams buvo pranesta, kad ju sala netrukus
>| >paskes.
>| >Taigi, visi susiruose savo laivus ir apleido sala.
>| >Tik Meile lauke iki paskutines akimirkos,
>| >Salai skestant, Meile prasesi pagalbos.
>| >Ir praplauke Turtingumas savo prabangiu laivu pro Meile. Si
>| paklause:
>| >Turtingume, ar gali mane pasiimti su savimi?
>| >Ne, as negaliu. Savo laive as turiu daug aukso ir sidabro. cia tau
>| >nera
>| >vietos.
>|
>| >Toliau klause Meile Isdidumo, kuris plauke ispudingu laivu pro
sali:
>| >Isdidume, as taves prasau, gal galetum mane pasiimti su savimi?
>| >Meile, as taves pasiimti negaliu, atsake Isdidumas, cia viskas
taip
>| >tobula. Tu galetum mano laiva apgadinti.
>|
>| >Dabar Meile kreipesi i Liudesi, kuris kaip tik keliavo pro sali.
>| >Liudesy, prasau taves, paimk mane su savimi.
>| >O Meile, atsake Liudesys, as esu toks liudnas, kad turiu likti
>| >vienas.
>|
>| >Keliavo ir Dziaugsmas pro Meile, bet jis buvo toks patenkintas,
jis
>| >net
>| >negirdejo,
>| >kai Meile jo saukesi.
>|
>| >Staiga tare balsas:
>| >Ateik Meile, as pasiimsiu tave su savimi.
>| >Tai buvo Amzius, kuris taip kalb?jo.
>| >Meil? buvo tokia dekinga ir laiminga, kad ji pamirso Amziaus
>| >paklausti,
>| >kuo jis vardu. Kai jie pasieke zeme, Amzius nukeliavo tolyn.
>| >| >Meile suprato, kad ji jam liko labai skolinga, todel klaus?
>| Pazinimo:
>| >Pazinime, gal gali pasakyti, kas man padejo?
>| >Tai buvo Laikas, atsake Pazinimas.
>| >| >Laikas?-paklause Meile, -kodel Laikas man padejo?
>| >Ir Pazinimas atsake:
>| >Tiktai Laikas supranta,ir ivertina kokia svarbi yra Meile gyvenime...
