Nepatingekite perskaityti iki galo... niekada nezinai-gal butent tau prireiks sios informacijos...NEBUKITE ABEJINGI TIEMS,KURIEMS REIKIA JUSU PAGALBOS...
------------
Savizudybe - reiksminga mirties priezastis daugelyje vakaru saliu, kai kuriais atvejais ju buna daugiau nei mirciu autoavarijose per metus. Dauguma saliu isleidþia didziulius kiekius lesu keliu saugumui uztikrinti, bet mazai skiria savizudybiu ir budu joms isvengti tyrimams, o taip pat zmoniu mokymui kaip isspresti savo problemas.
Bandymai zudytis, mintys apie savizudybe daznai yra pozymis, kad zmogus nepajegia susidoroti, dazniausiai del kokio nors ivykio ar eilës ivykiu, kurie jam yra labai traumuojantys ar kankinantys. Dazniausiai sitie ivykiai praeis, ju poveikis gales buti susvelnintas arba jø neiveikiamumas palaipsniui isnyks, jei zmogus gales priimti konstruktyvius sprendimus apie savo elgesi krizinëje situacijoje, kai ji yra pacioje blogiausioje stadijoje. Kadangi tai gali buti labai sunku, sis straipsniukas yra bandymas pagilinti zinias apie savizudybes, kad galetume lengviau suprasti ir padeti kitiems zmonems krizes metu, o taip pat kaip patiems ieskoti pagalbos arba priimti geresnius sprendimus.
Pagalba ir informacijos saltiniai:
Cia suzinosite, kur internete galima rasti informacijos apie budus uzkirsti kelia krizëm ir savizudybems (anglu kalba,www tinklapis):
ftp://rtfm.mit.edu/pub/usenet/news.answers/suicide/resources
Cia pateikiama informacija neturi konkreciø autoriu. Skaitytojai skatinami reaguoti, atsakineti, siulyti, kritikuoti ir komentuoti. Paskutinë versija suarchyvuota yra cia:
ftp://rtfm.mit.edu/pub/usenet/news.answers/suicide/info
Toliau seka keletas dazniausiai uzduodamu klausimu, padedanciu gilinti zinias ir issklaidyti dazniausiai pasitaikancius mitus apie savizudybes:
1. Kodel zmones bando nusizudyti?
Paprastai zmones bando nusizudyti, noredami nuslopinti nepakeliama emocini skausma, kuris gali atsirasti del ivairiu priezasciu. Daznai tai buna pagalbos sauksmas. Zmogus, bandantis nusizudyti, dazniausiai buna tiek prislegtas, kad nesupranta, jog yra ir kitu pasirinkimu: mes galime padeti sustabdyti tragedija, stengdamiesi suprasti, kaip jie jauciasi, padedami jiems ieskoti kitu galimu pasirinkimu. Savizudziai dazniausiai jauciasi siaubingai izoliuoti; del savo kanciø, jie nesugeba pagalvoti apie zmones, i kuriuos galëtu kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliacija.
Absoliucia dauguma atveju, savizudis pasirinktu kita kelia, jei taip baisiai nekentëtu ir galëtu vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savizudziu duoda ispejamuosius zenklus tikedamiesi, kad jie bus isgelbeti, NES JU NORAS YRA BAIGTI EMOCINES KANCIAS,O NE MIRTI..
2. Argi nera visi savizudziai pamise?
Ne, mintys apie savizudybe toli grazu nerodo, kad jus esate pamises arba butinai dvasiskai sergate. Zmones, bandantys nusizudyti, dazniausiai smarkiai kencia, ir didziajai daugumai ju yra kazkokio lygio depresija. Si depresija gali buti reakcine depresija, kuri yra absoliuciai normali reakcija i sunkias aplinkybes. Arba patvirtinta (endogenous) depresija, kuri gali buti diagnozuojamos dvasines ligos isdava. Tai taip pat gali buti ir abieju kombinacija.
Psichines ligos klausimas yra sudetingas, nes abi sios depresijos rusys turi panasius simptomus ir pasekmes. Tikslus depresijos kaip psichinës ligos (pvz. klinikinë depresija) diagnozes apibrezimas yra netikslus ir besikeiciantis, todel ar zmogui, kuris kencia pakankamai, kad bandytu nusizudyti, bus diagnozuojama klinikinë depresija, priklauso nuo ivairiu zmoniu nuomones ir gali skirtis skirtingose kulturose.
Tikriausiai geriau atskirti depresijos tipa ir gydyti atsizvelgiant i tai, o ne pripazinti visas sitas depresijas kaip psichinës ligos formas, net jei zmogus, kenciantis nuo reakcines depresijos, gali atitikti diagnozavimo kriterijus, naudojamus klinikinei depresijai nustatyti. Pvz., Appleby ir Condonis[1] raso:
Dauguma nusizudanciu asmenu nebuna diagnozuoti kaip psichiskai sergantys. Jie yra tokie patys zmones kaip jus ir as, kurie konkreciu laiko momentu pasijaucia izoliuoti, beviltiskai nelaimingi ir vienisi. Veiksmai ir mintys apie savizudybe gali atsirasti del gyvenimo stresu ar praradimu, su kuriais zmogus mano negalis susidoroti.
Visuomeneje, kur psichines ligos laikomos dëeme ir ignoruojamos, zmogus, linkstantis i savizudybe, gali bijoti, kad kiti zmones palaikys ji "pamisusiu", jei jis bandys papasakoti kaip jauciasi, del to gali nenoreti ieskoti pagalbos krizes metu. Bet kokiu atveju kito apibudinimas kaip "pamisusiu", kas turi stipria neigiama reiksme, tikrai nepadeda ir atkalba þmoguø nuo pagalbos ieskojimo. Nesvarbu, serga jis psichine liga ar ne.
Zmones, kenciantys nuo psichiniu ligu, tokiu kaip sizofrenija ar klinikine depresija tikrai dazniau zudosi, bet visgi jie sudaro mazuma tarp visu bandziusiu nusizudyti. Sitiems zmonems TEISINGAI DIAGNOZUOTA LIGA GALI REIKSTI,KAD BUS PRADETAS TINKAMAS GYDYMAS.
Jei norite daugiau informacijos apie klinikine depresija, ziurekite alt.support.depression FAQ cia(veikia tik per PC):
ftp://rtfm.mit.edu/pub/usenet/news.answers/alt-support-depression/faq/
3. Ar kalbos apie savizudybe jos neskatina dar labiau?
Priklauso nuo to, kokiu poziuriu apie tai kalbama. Kalbos apie jausmus, lydincius savizudybe, skatina supratima ir gali zymiai sumazinti esamas zmogaus kancias. Beje, visai gerai yra paklausti zmogaus, ar jis svarsto savizudybes galimybe, jei itariate, kad jis nesusitvarko su situacija. Jei jis linksta i savizudybe, tai gali labai padeti, nes kazkas kitas supranta kaip jie jauciasi.
Toki klausima uzduoti sunku, todel cia pateikti keletas galimu variantu:
"Gal tu jautiesi taip blogai, kad net galvoji apie savizudybe?"
"Atrodo to yra per daug, kad vienas zmogus galetu pakelti; ar tai vercia tave galvoti apie savizudybe kaip iseiti?"
"Ar visas tave slegiantis skausmas vercia tave galvoti apie kenkima sau?"
"Ar niekada nesijautei taip, kad geriausia butu visa tai palikti?"
Tinkamiausias budas paklausti priklausys nuo situacijos ir nuo to, kas priimtiniau konkretiems zmonems. Taip pat svarbu suprasti asmens atsakymo esme bandant ji ivairiai interpretuoti, nes kenciantis zmogus gali atsakyti "ne", nors is tikruju galvoja "taip". Zmogus, kuris nesiruosia zudytis, paprastai sugebes atsakyti "ne" ir daþniausiai tes kalba apie konkrecias priezastis, del ko jis turi gyventi. Taip pat gali buti naudinga paklausti, ka jie darytu, jei palinktu i savizudybe netolimoje ateityje - o gal jie linke i savizudybe, tik nedrista to jum pasakyti.
Kalbos isskirtinai vien apie savizudybes budus gali duoti ideju zmonems, kurie galvoja apie savizudybe, bet nepagalvoja apie tai, kaip jie tai padarys. Ziniasklaida skelbia, kad vien koncentruojantis i metoda ir ignoruojant emocine puse, galima paskatinti "megdziotojus" zudytis.
4. Tai kas gali padëti zudytis sumaniusiam zmogui?
Zmonës paprastai gali susitvarkyti su paskirais traumuojanciais ivykiais ar stresu ir isgyvena tai palyginus gerai, bet kai keli tokie ivykiai atsitinka per trumpa laiko tarpa, musu sugebejimas susitvarkyti, iskesti gali zlugti.
Streso ar traumos, sukeltos konkretaus ivykio, pasekmes priklausys nuo konkretaus zmogaus, nuo situacijos, nuo to, kaip jis susidoroja su itampa. Zmonës yra daugiau ar maziau jautrus konkretiems stresiniams ivykiams, vieniems kazkokie ivykiai gali atrodyti stresiniais, nors kitiems jie bus tik teigiama patirtis. Be to, zmonës sprendþia streso ir traumos problemas skirtingais budais; keleto rizikos faktoriu buvimas toli grazu nereiskia, kad asmuo links i savizudybe.
Priklausomai nuo konkretaus zmogaus, rizikos faktoriai, kurie gali pastumeti zmogu galvoti apie savizudybe yra:
Ryskus pasikeitimai:
Santykiu.
Jo paties ar seimos nario gerbuvio.
Kuno isvaizdos.
Darbe, mokykloje, universitete, namuose, vietoveje.
Materialines padeties.
Pasaulines situacijos.
Zymus praradimai:
Mylimo zmogaus mirtis.
Reiksmingø santykiu praradimas.
Pasitikejimo savimi ar siekiu praradimas.
Darbo praradimas.
Patirta prievarta:
Fizine.
Emocine/Psichologine.
Lytine.
Socialine.
Del nerupestingumo/aplaidumo.
5. Kaip man suprasti, kad kazkas man svarbus ruosiasi zudytis?
Paprastai linke zudytis zmones samoningai ar nesamoningai duos ispëjamuosius zenklus, parodydami, kad jiems reikia pagalbos, ir dazniausiai tikedamiesi, kad jie bus isgelbeti. Signalai dazniausiai pasirodo grupemis, todel bent keletas ju turetu buti akivaizdus. Vieno ar keliu tokiu zenklu buvimas dar nereiskia, kad zmogus garantuotai ruosiasi zudytis: vienintelis budas suzinoti - paklausti. Kitais atvejais savizudis gali nenoreti buti isgelbetas ir vengti duoti kitiems ispejamuosius zenklus.
Tipiskais pavojaus zenklais, demonstruojamais zudytis besiruosianciu zmoniu, gali buti:
Atitolimas nuo draugu ir seimos.
Depresija placiaja prasme; nebutinai diagnozuojama psichine liga kaip klinikine depresija, bet pastebima pagal tokius pozymius:
Polinkio iprastiniams pomegiams praradimas.
Liudnumo, beviltiskumo, irzlumo zenklu rodymas.
Apetito, svorio, elgesio, aktyvumo, miego pobudzio (patterns) pasikeitimai.
Energijos praradimas.
Neigiami atsiliepimai apie save.
Pasikartojanèios savizudybes mintys ar fantazijos.
Staigus pasikeitimai is didelës depresijos i busenà 'taika' (gali rodyti, kad sugalvota savizudybe).
Kalbejimas, rasymas arba uzuominos apie savizudybe.
Ankstesni bandymai.
Beviltiskumo jausmas ir pagalbos nesitikëjimas.
Asmeniniu reikalu nukreipimas tokia linkme:
Asmeniniu daiktu isdalinimas.
Staigus stiprus susidomëjimas testamentais ir gyvybës draudimais.
Situaciju apie senesnius asmeninius incidentus issiaiðkinimas.
Tai nera tikslus sarasas: kai kurie zmones gali nerodyti tokiu zenklu ir visgi galvoti apie nusizudym, kiti gali rodyti daug tokiu zenklu, bet normaliai susidoroti su situacija; vienintelis budas suzinoti tiksliai - paklausti. Kartu su rizikos faktoriais, pateiktais auksciau, sis saraðas gali padeti zmonems suprasti, kada kitiems reikia pagalbos.
Jei zmogus labai sunerimes, sugalvojo potencialiai mirtina plana kaip save nuzudyti ir turi priemoniu kaip tai padaryti greitai, tai laikoma, kad jis tikrai gali bandyti nusizudyti.
6. Man siek tiek nepatogu; ar negalima to tiesiog praleisti?
Vakarø visuomenëje savizudybës tema tradiciskai yra tabu, tai veda prie tolimesnio susvetimejimo ir blogina situacija. Net po mirties, savizudziai daznai laikomi kitokiais ir nelaidojami salia kitu zmoniu kapinese, tarsi jie butu padare neatleistina nuodeme.
Mes galetume toli pazengti mazinant savizudybiu skaiciu, priimdami zmones tokius, kokie jie yra, panaikindami socialini tabu kalboms apie mintis nusizudyti, sakydami zmonems, kad tai nera smerktina jaustis taip blogai, kad net galvoti apie savizudybe. Zmogus vien snekedamas apie tai, kad jis jauciasi puikiai, sumazina savo kancias, jis pradeda matyti kitas galimybes ir tokiu atveju zymiai sumazeja tikimybe, kad jis bandys nusizudyti.
7. Tai ka as galiu padaryti?
Paprastai buna toks zmogus, i kuri linkes nusizudyti gali kreiptis; jei zinote, kad kazkas jauciasi blogai ar jus pats galvojate apie savizudybe, ieskokite zmogaus, kuris galetu padeti, ir ieskokite tol, kol rasite toki, kuris jus isklausys. Dar karta - vienintelis budas suzinoti ar zmogus ruosiasi zudytis - tai kai jus paklausiat, o jis atsako.
I savizudybe linkusiems zmonems, kaip ir mums visiems, reikia meiles, supratimo ir rupescio. Zmones paprastai neklausia tiesiai sviesiai "ar tu jautiesi taip blogai, kad net galvoji apie savizudybe?". Uzsidarydami savyje savizudziai padidina izoliacijos jausma ir tikimybe, kad jie bandys zudytis. Klausimas ar jie galvoja apie savizudybe sukelia toki efekta: zmogui duodama galimybe jaustis taip kaip jauciasi, o tai sumazina izoliacija; jei zmogus linkes zudytis, jis matys, kad kazkas kitas pradeda suprasti kaip jis jauciasi.
Jei kazkas jums pasako, kad galvoja apie savizudybe, visø pirma - isklausykite. Tada dar paklausykite. Pasakykite jam: "Að nenoriu, kad tu mirtum". Pasistenkite padaryti taip, kad galetumet isgirsti kaip jis jauciasi ir pabandykite suformuoti "nesizudymo kontrakta": paprasykite jo pazadeti jums, kad nesizudys, ir jei pajus, kad nori pasidaryti sau kazka blogo, jis nieko nedarys, kol nesusitiks su jumis arba kazkuo kitu, kas gali ji paremti. Ziurekite i ji rimtai ir pasistenkite nukreipti i kazka labiau pasiruosusi padeti, kaip pavyzdziui gydytoja, pagalbos centra, psichologa, socialini darbuotoja ar dar ka (pagal situacija). Jei pasirodys, kad zmogus nori nusizudyti, jums gali tekti prievarta nuvesti ji i gydymo istaiga.
Nesistenkite ju "isgelbëti" arba pasiimti sau ju atsakomybe, ar buti didvyriu ir pasistengti viska sutvarkyti pats. Jus padesite labiausiai, jei nukreipsite juos pas specialistus, kurie jiems gales pasiulyti reikiama pagalba, o tuo metu jus ir toliau juos remsite ir prisiminsite, kad uz viska, kas atsitinka, atsakingi jie patys. Pasiimkite taip pat ir sau siek tiek paramos, kai bandote padeti jiems; nebandykite isgelbeti pasauli vien savo jegomis.
Jei nezinote ka daryti - skambinkite i pagalbos linija.
8. Pagalba? Svarstymai? Bet ar svarstymai nera tik bergzdzias laiko gaisimas?
Tai tiesa, kad svarstymai nera viska sutvarkantis stebuklas. Tai bus efektinga tik tada, jei svarstymai pades zmogui sukurti atitinkamus santykius, kuriu jam reikes ilgalaikei paramai. Tai nera "sprendimas", bet tai gali tapti padedanciu ir efektyviu, gal net esminiu zingsniu.
9. Kalbeti, kalbeti, kalbeti. Reikia tik kalbeti. Kaip tai gali padeti?
Nors tai nera ilgalaikis sprendimas, visgi paklausimas ir ju issikalbëjimas apie tai kaip jauciasi, zymiai sumazina ju vienisumo jausma ir kancias, kas savo ruoztu labai sumazina greitos savizudybes rizika. Zmones, kurie is tikruju rupinasi, gali nenoreti kalbeti tiesiogiai apie savizudybe, nes tai jiems yra tabu.
Vidutiniu ir ilgesniu periodu svarbu ieskoti pagalbos, kad butu galima isspresti problemas kiek galima greiciau; nesvarbu ar jos emocines, ar fizines. Pries tai jau bande, yra labiau linke kartoti savizudybes bandymus, taigi labai svarbu su profesionalo pagalba isspresti likusias problemas.
Kai kurios problemos gali bûti neissprendziamos svarstymais, bet geras patarejas turi sugebeti padeti zmogui konstruktyviai tvarkytis su jomis esamu momentu, o taip pat isugdyti geresni sugebejima susitvarkyti ir ismokyti efektyvesniu metodu, kaip susidoroti su problemomis, kurios gali iskilti ateityje.
10. Kaip veikia telefono paramos linijos?
Skirtingos linijos veikia skirtingai, bet paprastai jus galite paskambinti ir kalbeti su patareju apie bet kokias problemas nei kiek neverciamas ir nespaudziamas i kampa, kas yra lengviau nei pokalbis akis i aki. Pokalbis apie situacija su rupestingu, nepriklausomu zmogum gali labai padeti, nesvarbu ar krize jum paciam, ar jus jaudinates del kazko kito. Jie taip pat gali pasakyti vietiniu pagalbos centru koordinates, jei jums reikia tolimesnes pagalbos. Jums nereikia laukti krizes virsunes arba kol iskils gyvybei gresianti problema, galite kreiptis is karto.
Telefoniniu pagalbos liniju poveikis skirtingas, todel svarbu atsiminti, kad jei nepavyksta su viena, bandykite kitas tol, kol jums pasiseks. Paprastai is karto turetu pasisekti. Daugelis zmoniu, kurie jauciasi blogai, nezino, kad pagalba yra taip arti, arba negalvoja skambinti tuo metu, kai ju kancia tokia nepakeliama.
11. O kaip as? Ar as kuo nors rizikuoju?
Gali buti, kad kazkas, skaitantis sita teksta, viena diena bandys zudytis, taigi stai greitas kelio savizudybei uzkirtimo pratimukas: sugalvokite sarasa ið 5 zmoniu, su kuriais galetumete pakalbeti, jei nebutu kur kreiptis, pradedami sarasa labiausiai tinkanciu ar pageidaujamu asmeniu. Pasirasykite "nesizudymo" kontrakta su savimi, pasizadedami, kad jei kada nors uzsinoresite zudytis - eisite pas kiekviena is susirasytu zmoniu ir paprasciausiai pasakysite kaip jauciates; ir jei niekas jusø neklausys,jus eisite ir ieskosite tol, kol kas nors paklausys. Daug bandanciuju zudytis taip kencia, kad nezino kur kreiptis, taigi turint pries akis toki sarasa tikrai turetu padeti.
12. Kaip savizudybe paveikia seima ir draugus?
Savizudybe dazniausiai labai traumuoja seimos narius ir draugus, nepaisant to, kad zmonës, kurie zudosi, galvoja kad niekas jais nesidomi. Prie gedulo jausmo, susijusio su zmogaus mirtimi, gali prisidëti kaltes, pykcio, pasidavimo jausmai, sazinës grauzimas, sumisimas ir didele kancia del neissprestu problemu. Tokia deme apsunkina artimuju susidorojima su skausmu ir privercia juos taip pat jaustis vienisais.
Savizudziu artimieji daznai pastebi, kad po savizudybes aplinkiniai i juos pradeda kitaip ziureti, ir gali vengti kalbeti apie tai kas atsitiko, bijodami pasmerkimo. Jie daznai jauciasi nevykeliais, nes kazkas, kas jiems taip rupejo, pasirinko savizudybe. Didelis skausmas, kuri jie patyre del santykiu su nusizudziusiu zmogumi, gali juos priversti bijoti nauju santykiu.
Zmones, iskente rupimo zmogaus savizudybe, gali kreiptis i "islikusiuju grupe", kur gales bendrauti su zmonemis, patyrusiais panasias kancias, todel ten jie bus priimti neteisiami ir nesmerkiami. Dauguma pagalbos tarnybu turetu pasakyti, kur rasti panasia pagalba jusu vietoveje.
13. Palaukit; juk savizudybe neteiseta! Argi tai nesustabdo?
Zmogui, kuriam taip sunku, kad net bando nusizudyti, visiskai neidomu teiseta tai ar neteiseta. Negalima istatymais reguliuoti emocinio skausmo, paskelbiant polinki zudytis nelegaliu. Tai netgi darys potencialius savizudzius dar labiau izoliuotais, ypac kai absoliuti dauguma bandymu buna nesekmingi, palikdami bandziusiji blogesneje pozicijoje nei buvo pries tai, nes jie dar tampa ir nusikalteliais. Kai kuriose salyse savizudybe visgi paskelbta nelegalia, kitose - ne.
14. Argi zmogus neturi teisës þudytis, jei jis to nori?
Vakaru visuomene linkusi iskelti asmens teises virs pareigu ir atsakomybes pries visuomene. Kaip ten bebutu, kiekvienas asmuo yra dalis didesnio ivairiu santykiu mechanizmo, kurio kontekste ir egzistuoja asmens teises ir pareigos. Zmonems, kurie jauciasi vienisi, izoliuoti, nelaimingi ir neturi vilciu del savo ateities, yra labai sunku pastebeti parama juos supancioje aplinkoje. Daznai tai yra priezastis to, kad jie neivertina galimos aplinkiniu paramos, o taip pat ir smugio, kuri jie suduotu nusizudydami.
Diskusijos del zmogaus teisiu tampa labai emocionaliomis, ypac kai kyla konfliktas tarp individo ir visuomenes teisiu bei atsakomybes. Pavyzdziui, zmones, kurie buvo emociskai traumuoti del artimo zmogaus savizudybes, gali lygiai taip pat tvirtinti savo teise dël to nekenteti. Aisku reiketu pakartoti, kad asmeniui, galvojanciam apie savizudybe labiau reikia supratimo, nei paskaitos apie ju atsakomybe pries kitus zmones.
Galiausiai, suteikdami pagalba zmonems sprendziantiems problemas, ieskantiems geresniu pasirinkimo variantu ar padedami isvengti veiksmu, kuriu jie veliau gailetusi, savo teises tik prapleciame, o ne atvirksciai.
------------
Svarbiausia, nepamirskire... isgelbedami viena zmogu, jus isgelbejate visa zmonija..
Su pagarba-
-Soraja-
