peperonity Mobile Community
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Stay logged in
Forgot login details?

Login
Stay logged in

For free!
Get started!

Pirmas kartas | wyciokaszzz


Pirmas kartas
Jai pirmas kartas nutiko girgþdanèioje lovoje, kai ji buvo 17 metø. Dabar jai 18 metø.

Ta diena prasidëjo labai anksti. Nebuvo nei garuojanèio vaikystës skonio kakavos puodelio, nei saulës sutikimo ant palangës. Juk ir tau drebëjo rankos kraunantis daiktus á kuprinæ. Juk taip?

Kai pamaèiau tave, supratau, kad noriu bûti ðalia. Tik ar ilgam? Tàkart neiðtraukei ið kiðenës sulipusiø saldainiø saujos, nepasupai ant keliø, nepaglostei- tik þiûrëjai. Neþiûrëjai? Turbût mano akys(jei tik bûtø galëjæ) iðraudo ir pradëjo drebëti. Tu skaitei mano þvilgsná. Ir lyg to dar neuþtektø, ropðteisi á vidø. Po saujelæ, po trupinëlá matavai mano sielos takelius, nepalikdamas nei vieno uþkampio. Man taip atrodë.(O dabar atrodo, kad tavo þvilgsnis tebuvo tuðèias þiûrëjimas á ateitá)

Per daug pasitiki savimi.

Bet tavo rankà gera jausti.

Per daug arti prisiglaudei.

Bet juk galima paragauti tavo lûpø?

Nebeprisimenu, kaip skamba tavo balsas. Tavo iðtarti þodþiai nuskendo akyse. Jos sugërë viskà- aistrà, buèinius, ðvelnumà, pyktá, lengvumà- ir turbût tik todël, kad priminë kitas akis. Taip taip, tokias paèias mëlynas ir dideles. Tik jø negalëèiau paliesti- jos toli toli- uþ daug, per daug, kilometrø.

Tàkart neiðtraukei ið kiðenës sulipusiø saldainiø saujos, nepasupai ant keliø, nepaglostei- ir vis tiek visà naktá buvau tavo.

Nebijojau uþmigti tavo glëbyje, tik neþinojau, kaip ilgai gailësiuosi.

Tavo buèiniai buvo neskanûs. Jie per daug jaudino. Jie liepte liepë pasiduoti. O juk mano vaidmuo turëjo bûti -kovotoja. Kai lieþuviu ieðkojai cukraus, uþbarstyto ant mano kaklo ir krûtø, jauèiau, kad pilve skleidþiasi kaktusø þiedai. Kai drëgnais pirðtø galiukais braukei per vidinæ ðlaunø pusæ, ásikabinau nagais á tavo nugarà.

´Að noriu tave iðragauti´

O man atrodë, kad ´Að tavæs viso noriu´ pasakiau per tyliai. Bet tu turbût supratai.

Kai mano kojos apsivijo tavo liemená ir iðgaravo (kur?) paskutiniai rûbai tu dar spëjai uþpûsti kambario viduryje deganèià baltà þvakæ.

Ið pradþiø lëtai, pameni? O po to abu iðgirdom muzikà, kurios ritmu reikëjo judëti. Argi tai malonumas? Tai daugiau. Stebuklai, augantys tarp tavo ákvëpimø ir pagaliau pasibaigæs skausmas.

´Ten buvo kraujo!´

Bet po to að buvau karalienë. Tu lyg mano vergas tenkinai kiekvieno mano kûno lopinëlio ágeidá.

Ir dar po to tu leidai man perskaityti savo kûrybos esæ(o vëliau paraðei man eilëraðtá). Tokià gilià gilià.

Ir tas miegas. Ir atsibudus maèiau tave uþsimrkusá, besiðypsantá pravertomis lûpomis. Norëjosi uþklupti buèiniu, bet mëgavausi ta akimirka- tu buvai mano.

Net tavo þodþiai ´Praðau, neuþmik, noriu tave girdëti, pasakok bet kà, kalbëkim´ tà naktá nesugebëjo atmerkti mano limpanèiø akiø. Gaila? Juk tai buvo pirmas ir paskutinis Mûsø Laikas.

Ðvelnus kvapas ir rytinis ðaltis, ant grindø prilaðëjæ vaðko laðeliai- primena tà pokðtà. Tà, kai pirmà kart ðildei mano rankà.

Bet jau dabar sunkiai prisimenu, kaip tu atrodai. Tik ið akiø atpaþinèiau. Bet neieðkojau tavæs net tada, kad pilve galëjo augti stebuklas. O stebuklai auga stebuklingai. Ir smilgose, ir akyse, ir pilve.

Nusispjovei tris kartus per petá? Dar ne laikas patikëti stebuklais


This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top