peperonity Mobile Community
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Stay logged in
Forgot login details?

Login
Stay logged in

For free!
Get started!

::AUSTRALIJOS GYWOJI GAMTA:: | brenda


::AUSTRALIJOS GYWOJI GAMTA::
Is wisu zemynu Australija pasizymi didziausia nepaprastu gywunu ir augalu iwairowe.Australijoje gywe
::EUKALIPTAS::
pasaulyje yra apie 500 skirtingu eukaliptu rusiu.Beweik wisos jos kilusios is Australijos.Eukaliptu lapai yra pagrindinis koalu maistas.
::KOALA::
Koalas galima pamatyti tiktai Australijos miskuose.Didziaja sawo gywenimo dali jos praleidzia medziuose,maitinasi naktimis ir po 18 walandu per para miega.
::AUSTRALIJOS WORAS::
Didelis plaukuotas Australijos woras nuaudzia piltuwelio pawidalo tinkla ir gaudo juo sawo grobi.Zmones bijo siu woru,nes ju ikandimas labai nuodingas.
::SAWANA::
Kenguros gywena sawanoje.Ten daugiausia kenguru zoles,kuri auga kuokstais iki 50cm aukscio.Sausesnese wietose auga dygliuoti kieti augalai.Daugelyje sawanu dabar auginami jawai arba ganomi gywuliai.

::KENGURA::
Australijoje yra apie 50 kenguru rusiu.Tarp ju ir raudonoji kengura.Kenguros turi didziules uzpakalines kojas ir stiprias uodegas.Raudonoji kengura yra wiena didziausiu - patinas gali uzaugti iki 2m ugio.
::RUSWAKAKLE WALABE::
Walabes yra mazosios kenguru seimos nares.Ruswakakle walabe dar wadinama krumine,nes labiau megsta krumingas wietowes nei atwiras wietas.Ji taip pat wadinama raudonaja walabe,rytu krumine walabe ir Beneto walabe.
::WOMBATAS::
Wombatai gywena sawanoje,sausuose miskuose ir krumoksniais apaugusiose wietose.Stipriomis kojomis ir dideliais nagais jie kasa sudetingus tunelius,o is sawo sleptuwiu islenda tik naktimis-esti zoliu.
::PLEISTAUODEGIS ERELIS::
Pleistauodegio erelio istiestu sparnu ilgis-2.5m,todel jis laikomas wienu didziausiu pasaulyje ereliu.Paukstis sklando wirs Australijos krumynu ir dykumu,ieskodamas triusiu arba panasaus grobio.
::WIOLETINIS PALAPINUKAS::
Siltuose miskuose gywenantys wioletinio palapinuko patinai surencia mazytes palapines,kad atkreiptu pateliu demesi.Statybai jie naudoja sakeles,lapus,stiebelius ir ziedlapius.Kiekwienas paukstis sawaip rencia palapine,kartais net parsinesa buteliu kamsciu ir kitokiu blizganciu niekuciu.
::FIGA SMAUGIKE::
Atograzu misku medziu sakas apsiwije daugybe wisokiu wijokliu.Figa smaugike apsiweja medzio kamiena,kuris jai yra tarsi ramstis.Stiprus figos stiebas gali mirtinai uzsmaugti medi.
::OPOSUMAS::
Oposumai,skraiduoles ir riestauodegiai aktywiausi nakti.Jie gywena miskuose ir minta augalais,dazniausiai dideliu wiszaliu kruminiu banksiju ziedu nektaru.
::DINGAS::
Laukinis Australijos suo dingas turbut atkeliawo i Australija pries 40000metu drauge su naujakuriais aborigenais.Dingai minta iwairiausiu maistu-triusiais,pauksciais,ropliais ir walabemis.Jie pjauna ir awis,todel ukininkai ju nemegsta.


This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top