peperonity Mobile Community
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Stay logged in
Forgot login details?

Login
Stay logged in

For free!
Get started!

»™/ pirmas katas =) | mew


»™/ pirmas katas =)
bucinys - Newest pictures
Stebuklai auga stebuklingai

Jai pirmas kartas nutiko girgzdancioje lovoje, kai ji buvo 17 metu. Dabar jai 18 metu.

Ta diena prasidejo labai anksti. Nebuvo nei garuojancio vaikystes skonio kakavos puodelio, nei saules sutikimo ant palanges. Juk ir tau drebejo rankos kraunantis daiktus i kuprine. Juk taip?

Kai pamaciau tave, supratau, kad noriu buti salia. Tik ar ilgam? Takart neistraukei is kisenes sulipusiu saldainiu saujos, nepasupai ant keliu, nepaglostei- tik ziurejai. Neziurejai? Turbut mano akys(jei tik butu galeje) israudo ir pradejo drebeti. Tu skaitei mano zvilgsni. Ir lyg to dar neuztektu, ropsteisi i vidu. Po saujele, po trupineli matavai mano sielos takelius, nepalikdamas nei vieno uzkampio. Man taip atrode.(O dabar atrodo, kad tavo zvilgsnis tebuvo tuscias ziurejimas i ateiti)

Per daug pasitiki savimi.

Bet tavo ranka gera jausti.

Per daug arti prisiglaudei.

Bet juk galima paragauti tavo lupu?

Nebeprisimenu, kaip skamba tavo balsas. Tavo istarti zodziai nuskendo akyse. Jos sugere viska- aistra, bucinius, svelnuma, pykti, lengvuma- ir turbut tik todel, kad primine kitas akis. Taip taip, tokias pacias melynas ir dideles. Tik ju negaleciau paliesti- jos toli toli- uz daug, per daug, kilometru.

Takart neistraukei is kisenes sulipusiu saldainiu saujos, nepasupai ant keliu, nepaglostei- ir vis tiek visa nakti buvau tavo.

Nebijojau uzmigti tavo glebyje, tik nezinojau, kaip ilgai gailesiuosi.

Tavo buciniai buvo neskanus. Jie per daug jaudino. Jie liepte liepe pasiduoti. O juk mano vaidmuo turejo buti -kovotoja. Kai liezuviu ieskojai cukraus, uzbarstyto ant mano kaklo ir krutu, jauciau, kad pilve skleidziasi kaktusu ziedai. Kai dregnais pirstu galiukais braukei per vidine slaunu puse, isikabinau nagais i tavo nugara.

´As noriu tave isragauti´

O man atrode, kad ´As taves viso noriu´ pasakiau per tyliai. Bet tu turbut supratai.

Kai mano kojos apsivijo tavo liemeni ir isgaravo (kur?) paskutiniai rubai tu dar spejai uzpusti kambario viduryje degancia balta zvake.

Is pradziu letai, pameni? O po to abu isgirdom muzika, kurios ritmu reikejo judeti. Argi tai malonumas? Tai daugiau. Stebuklai, augantys tarp tavo ikvepimu ir pagaliau pasibaiges skausmas.

´Ten buvo kraujo!´

Bet po to as buvau karaliene. Tu lyg mano vergas tenkinai kiekvieno mano kuno lopinelio igeidi.

Ir dar po to tu leidai man perskaityti savo kurybos ese(o veliau parasei man eilerasti). Tokia gilia gilia.

Ir tas miegas. Ir atsibudus maciau tave uzsimrkusi, besisypsanti pravertomis lupomis. Norejosi uzklupti buciniu, bet megavausi ta akimirka- tu buvai mano.

Net tavo zodziai ´Prasau, neuzmik, noriu tave girdeti, pasakok bet ka, kalbekim´ ta nakti nesugebejo atmerkti mano limpanciu akiu. Gaila? Juk tai buvo pirmas ir paskutinis Musu Laikas.

svelnus kvapas ir rytinis saltis, ant grindu prilaseje vasko laseliai- primena ta poksta. Ta, kai pirma kart sildei mano ranka.

Bet jau dabar sunkiai prisimenu, kaip tu atrodai. Tik is akiu atpazinciau. Bet neieskojau taves net tada, kad pilve galejo augti stebuklas. O stebuklai auga stebuklingai. Ir smilgose, ir akyse, ir pilve.

Nusispjovei tris kartus per peti? Dar ne laikas patiketi stebuklais.

---

Tai koks vis delto tavo vardas?

----------------------------------------------------------------------------------------
tiesiog kitaip...

Jai pirmas kartas nutiko kazkur, kai ji buvo 27 metu. Dabar jai 29 metai.

Niekada nebuvau is tu, kurios i gyvenima ziuri per emociju prizme, visuomet apsvarstydavau kiekviena zingsni, zodi, poelgi....ne ne niekada atrodziau pikta, irzli ar susirupinusi kylanciomis bulviu kainomis turguje.... tai manes nedomindavo. Paprasciausiai i kiekviena situacija ziuredavau savaip, i problemas ziuredavau filosofiskai, su didele humoro doze ir pasirinkdavau logiskesni sprendima....tikriausiai, kad neskaudinciau saves...

Tada sutikau Tave...
Tai nebuvo meile is pirmo zvilgsnio, bet pamaciau, pabendravau ir supratau, kad tai dalele, kurios ir truksta mano tvarkingame, lyg i lentyneles pagal visas visuomenes normas, sudeliotame gyvenime....
Tada irgi pasielgiau logiskai - pamaciusi sublizgejusias akytes drauge is karto skausmingai nuleido mane ant zemes pasakiusi, kad turi drauge ir ruosiesi vedyboms....- perrasiau Tave i svetimu vyru kategorija, kuri man buvo tabu...

Susikloste taip, kad pradejome dirbti kartu ir... tapome draugais. Niekada net nekilo mintis, kad galetu buti kitaip...
Buvai vedes, laimingas, as begiojau is vieno romano i kita, vis ieskodama logisko paaiskinimo vyru filosofijai, o darbe zinojau, kad visada rasiu su kuo pasikalbeti, pasijuokti, pasierzinti, nes... mes buvom panasus, vienodai ziurejome i gyvenima, domino tie patys dalykai, atrodo, vienoda buvo ir vertybiu skale....
Mes buvom draugai...

Metai bego ir viskas buvo tik taip. Niekada neaptarinejom Tavo ar mano asmeninio gyvenimo, visada rasdavome kitu temu pokalbiams, buvai laimingas su zmona, o as neziurejau i Tave, kaip i vyra...
Vis tik idile sugriuvo staiga ir netiketai... Juokeliai tapo (o gal tik man taip pasirode) su potekste, o gal as pirma tai pradejau dabar sunku pasakyti...

Ta diena teko padirbeti iki velumos ¡V menesio galas, atsakaitos ir t.t.
Jau buvau bebaigianti darbus, kaip suskambo vietinis telefonas ¡V prasei pagalbos, nes pasirodo ¡§kazkas sianakt isibrove i tavo kabineta ir tiesiog pavoge teisingus skaiciukus, like tik tie blogieji¡K.o su skaiciukais as geriau sutarianti, kad gal kaip nors per pazintis¡Kƒº¡¨
Mes daznai taip ¡§gelbedavom¡¨vienas kita, todel tikrai jokiu pasaliniu minciu nekilo, tik man jau taip isiskaudejo galva nuo pilkos ofiso sienos, kad pajuokavau, ¡§jei siandien, tai tik ne cia¡Kƒº ¡§

Kazkodel nuvaziavom pas Tave¡Kgal todel, kad tiesiog buvo arciau?
Sedejom sukise galvas i kompiuteri, o ¡§galu¡¨ suvesti niekaip nesiseke. Maniau jau beviltiska, kai galiausiai pastebejau tiesiog akis banadancia aritmetine klaidele, kurios per nuovargi niekaip nesiseke rasti.

Atrodo prabego dar kelios akimirkos, sedim vienas priesais kita, nosi erzina ant stalo garuojancios kavos kvapas. Tiesiog sedim, ziurim vienas i kita ir megaujames tyla ¡V galvoje jokiu minciu ¡V tiesiog tuscia.
Jauciuosi nusikalusi taip, kad net neuzmigciau.
Tyrineju taip gerai pazistamus veido bruozus ¡V niekada nepastebedavau to randelio virs antakio¡K
Tu toks¡K ne!!! ne! veju tas mintis salin ¡V Tu juk geriausias mano draugas!
Kaip nuplikyta tokiu minciu susiprantu, kad jau laikas namo, kad reikia kuo greiciau dingti, nes galiu nesusivaldyti ir¡K ko gero apsikvailinti, nes Tau as TIK drauge.

Tyla nutraukia skambantis telefonas ¡V bandau pasiekti ji ir netycia prilieciu ranka.
Toks nekaltas prisilietimas, bet zeme tarsi isslysta is po koju ¡V jauciu, kaip siurpas nueina iki pat pirstu galiuku, kaip stiprios vyriskos rankos apkabina, o nepazistamos lupos kiek grubokai isisiurbia i manasias ¡V elgiesi lyg istroskes zmogus pagaliau rades saltinio gyslele, - bandai numalsinti troskuli, bet dar labiau troksti.
Ir kas per isradimas yra sagos ???¡V tvirti pirstai dar bando jas segioti, bet¡KTu tiesiog neturi tam kantrybes. Teks pirkti nauja palaidine¡K.

Telefonas tebeskamba, bet jo kaip ir negirdim...po savimi jauciu pulsuojancia gyvybe, kuria vis dar slepia jau gerokai siaurokos kelnes ¡V nieko taip nenoriu sia minute, kaip jausti Tave savyje, kaip spurdeti nuo kiekvieno Tavo judesio, kaip svaigti ir keliauti i palaima kartu su Tavimi.
Tas prakeiktas telefonas tebeskamba ¡V ir kas gali buti toks ikyrus??? Turbut svarbu.
Labai nenorom siaip ne taip issivaduoju is stipriu gniauztu, nueinu iki kolidoriaus.
Nespejau. Privatus numeris. Tiek to. Paskambins dar. Griztu. Prisedu ant sofos krasto¡K Ne ne!!! man reikia kuo skubiau namo ¡V tik kojos tarsi svinines, negaliu pajudeti is vietos.

Tu atsiklaupi pries mane ant kilimo¡KBandau isiminti tuos bruozus lyg matyciau paskutini karta ¡V ta apgameli ant smakro, ta tobula antakiu linija, ta maza tik siandien atrasta randeli. Stebiuosi, juk visada nesamoningai ieskau butent i Tave panasaus vyro ¡V butent toks tobulas vyras visose mano svajonese ir sapnuose¡K
Keista, juk Tu TIK draugas.

Paiimi mano ranka ir stipriai suspaudi, pradedi zaisti mano pirsciukais ¡V jie atrodo kokie mazyciai Tavo dideliame delne ¡V jauciu, kaip kiekvienas prisilietimas degina, pilvo apacioje dilgcioja, o proto balsas vis dar neduoda ramybes - bandau istraukti ranka ir vel¡Ktas prakeiktas telefonas!!!
Nu kiek galima??? Atsiliepiu, ir jauciu, kaip Tavo rankos apsiveja aplink klubus, be ceremoniju prisitrauki prie pat saves, kilsteli lyg sapeli i virsu uzkeldamas sijona, slaunimis jauciu Tavo alsavima, Tavo karstas deginancias lupas ir keikiu save ¡V kas per kvailas iprotis, net po dalykiniu kostiumeliu nesioti kojines¡K
Kalbu nersliai ir nelabai girdziu, ka man sako, nes trokstu tik vieno ¡V kuo greiciau baigti pokalbi, suleisti pirstus i veslius Tavo plaukus ir dar arciau prisitraukti Tave ¡V tas jausmas, kai slysta zeme is po koju, kai pamirsti viska aplinkui, ir kai sazine kalba taip tyliai, kad jos ne negirdeti ¡V dabar noriu Taves, noriu, tokio laukinio, istroskusio, kiek grubaus ir tuo pat metu svelnaus, noriu Taves tokio, koki visada sapnuodavau, ir koki isivaizduodavau Tave esant...
Dabar noriu Taves, o kas bus po to¡K. Po to¡K

Kai pramerkiau akis, miegojau Tavo glebyje, o salia lovos nuo stalelio lyg su priekaistu ir ironija zvelge ji ¡V tarsi sakydama ¡§ na ir ka, pasidulkinot, bet jis juk mano! Ar dabar bus lengviau, kai nebereiks spelioti KOKS jis??? Ta lova kurioje dabar guli yra mano, visos su juo praleistos naktys yra mano, net ir ta kuria pavogei ¡V yra mano!¡¨
Tyliai issprudau is silto guolio ir, kaip koks vagis paslapcia sprukau pro duris ¡V tai atrode logiskiausias sprendimas tuo metu.

Niekada nesigalejau, to kas atsitiko, nes tai buvo laimingiausios akimirkos mano gyvenime, deja, sugriovusios pati brangiausia turta, kuri maniau turinti - draugyste... Bandei aiskintis, kas nutiko (zmona tuo metu buvo isvykusi, tad viska nurasem, kaip emociju protruki, nes Tu Jos laukei ir.... jaute kalte....).
Stengeisi, kad as nesijausciau blogai (kazkodel galvojai butent taip ir nuolat man tai kartodavai), prisipazinai, negalintis gyventi dvigubo gyvenimo, nors visi aplinkui tai daro ir...pasiulei issaugoti draugyste.
As su tuo sutikau (ir tai buvo, kaip man tuomet pasirode, pats logiskiausias sprendimas), kartodavau, kad man nieko is Taves nereikia....Nieko!
Man tiesiog reikejo Taves, bet nenorejau to pripazinti!

zinia, kad skiriesi su zmona buvo netiketa (niekada net neatejo mintis, kad gali taip buti) ir as nezinojau kaip sureaguoti...
Pasakei tai, kai jau kilo gresme, kad suzinosiu tai is kitu, bei beveik visi dokumentai buvo sutvarkyti.
Pasakei taip paprastai lyg kalbetum apie pusryciu ruosima, pridurdamas, kad as cia tikrai niekuo deta, paprasciausiai du zmones suprato, kad jiems nepakeliui...
Protinga ir logiska... Gal ir taip, bet kodel tada lyg koks didelis kirminas mano sirdyje kirba abejone, kad galbut as pasiemiau tai, kas nebuvo skirta man?

----------------------------------------------------------------------------------------
Viskas visada buna ne taip, kaip planuoji...

Jai pirmas kartas nutiko ten, kur niekada nenorejau, kad ivyktu, kai ji buvo 18 metu. Dabar jai 18 metu.

Esu velniskai isdidi. Tu tai zinai. Galbut kartais pyksti, gal kartais dziaugiesi, bet visada primeni, kad per didelis isdidumas neleidzia patirti kad ir mazyciu, trumpu, bet laimingu akimirku ...
Next part ►


This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top