peperonity Mobile Community
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Stay logged in
Forgot login details?

Login
Stay logged in

For free!
Get started!

=Informes Egzamino konspektai= | tingek


=Informes Egzamino konspektai=
1.Informacijos ir informatikos samprata.

Informacija- tai zinios, kurias galima perduoti, priimti, isiminti.
Informacija nuolat gauname is aplinkos. Zmogus turi penkis pojucius (regejimo, klausos, lytejimo, skonio, uosles), kuriu deka jis gauna informacija. Pvz…
Su infomacija dazniausiai susiduriama bendraujant, keiciantis patyrimu, orientuojantis aplinkoje. Informacijos apykaita vyksta ne tik tarp zmoniu, bet ir visoje gyvojoje gamtoje. Gyvieji organizmai- komunikuoja tarpusavyje jutimo organu deka. Gamta dave zmogui atminti informacijai saugoti, prota mastyti, balsa, gestus, mimika informacijai perduoti. Taciau zmogus isimena, perduoda, apdoroja informacija ne tik jutimo organu deka, bet ir dirbtinemis priemonemis. Gilioje senoveje tai buvo zenklai akmenyse, piesiniai olose, uzrasai molinese plytelese. Laikui begant rasto reikmenys tobulejo: atsirado papirusas, popierius.
Didziuli perversma saugant informacija padare spausdintas zodis. Isradus spausdinimo masina, buvo galima pigiai ir greitai dauginti knygas. Rastas tinka ne tik informacijai kaupti, bet ir jai perduoti. Rasytine informacija perduoda knygynai, bibliotekos, skaityklos. Tai - paprasciausias informacijos perdavimo budas. Taciau jis letas.
Informacijos perdavima labai pagreitino elektrines bei elektronines rysio priemones - telegrafas, telefonas, radijas, televizija.Informacija pradeta pradeta perduoti didziausiu iki siol gamtoje zinomu greiciu - sviesos greiciu.
Zmogus stengiasi automatizuoti ne tik fizini, bet ir protini darba- informacijos apdorojima. Siam tikslui buvo sukurtos elektronines skaiciavimo masinos (ESM). Pirmosios ESM tik skaiciavo, taciau ju taikymo sritis nuolat pletesi. Dabartines skaiciavimo masinos gali ivairiausiai apdoroti informacija: versti is vienos kalbos i kita, uzsakyti bilietus ir t.t. Todel jos pradetos vadinti ne ESM, o informacijos apdorojimo masinomis. Pastaruoju metu vis dazniau jos vadinamos kompiuteriais.
Zmogui visada rupedavo, kaip geriau, patogiau atlikti veiksmus su informacija, nes daznai iskildavo sie klausimai:
kaip suzinoti
kaip neuzmirsti
kaip pranesti
kaip nuspresti
I siuos klausimus padeda atsakyti informatika, tik is pradziu niekas jos informatika nevadino. Sis terminas atsirado sio amziaus viduryje, kai buvo sukurtos pirmos ESM (1945 m.).
Informatika- tai mokslas apie informacija, jos perdavima, kaupima, saugojima, o svarbiausia apdorojima.
2.
Pranesimai ir signalai. Diskretieji ir tolydieji dydziai.

Pranesimas- konkreti informacijos israiska.
Pranesimai gali buti perduodami ivairiais signalais: sviesa, garsu, temperatura, radijo bangomis, elektros srove ir t.t.
Asmuo, siunciantis pranesima, vadinamas siunteju, o asmuo, priimantis pranesima- priemeju.
Tas pats pranesimas gali buti perduodamas ivairiais signalais, pvz.: zinias galima suzinoti per radija, televizija, skaitant laikrascius.
Tuo paciu signalu galima perduoti ivairius pranesimus. Tai priklauso nuo isankstinio susitarimo t.y. pranesejas ir priemejas turi buti is anksto susitare kokiu signalu bus perduodamas pranesimas.
Vienas siuntejas gali perduoti informacija daugeliui priemeju, pvz.: sviesoforas, mokytojas pamokoje.
Pranesimus nesantys signali pakeliui nuo siuntejo iki priemejo gali buti keiciami kitos rusies signalais, pvz.: telefoninis pokalbis: mikrofonas garso bangas pavercia elektriniais virpesiais. Jie perduodami telefono linija, kitame linijos gale jie vel paverciami garso bangomis.
Signala galima ismatuoti ir nustatyti ji apibudinancius dydzius, pvz., stipruma, trukme, dazni ir t.t. Pagal informacijos israiskos buda dydziai skirstomi i tolydziuosius ir diskreciuosius.
Tolydziais vadinami tokie dydziai, kuriu reiksmiu skaicius bet kuriame intervale yra begalinis. Pvz.: vejo greitis, radijo aparato garsas, atstumas, konturai. Tolydieji dydziai reiskiami tolydiniais signalais. Elektroniniuose itaisuose tai kintanti itampa, srove.
Tolydusis signalas bet kuriame intervale turi be galo daug reiksmiu.
Diskreciasiais vadinami tokie dydziai, kuriu reiksmiu skaicius bet kuriame baigtiniame intervale yra baigtinis.
Diskretieji dydziai reiskiami dikreciaisiais signalais. Pvz., Morzes signalai, sviesoforo, elektroninio laikrodzio su skaitmeniniu indikatoriumi parodymai yra diskretieji signalai.
Perduodant tolydziuoju signalu isreiksta informacija neisvengiama paklaidu.
Daug kartu perduodant tolydu signala paklaidos gali virsti stambia klaida. Kad perduodama ir apdorojama informacija isliktu tiksli ji diskretizuojama, pvz.: ismatave atkarpa vietoj breziniu isreiksto jos ilgio galime rasyti skaiciumi isreiksta ilgi: 2cm, 15mm. Diskretizuodami darome paklaida bet toliau perduodamo ir daug kartu perrasomo diskreciojo dydzio tikslumas nenukencia.
Technikoje vis labiau isigali diskretusis informacijos vaizdavimo budas.
Daugeja matavimo prietaisu, kuriuose vietoj skales su rodykle yra skaitmeninis indikatorius.
Prietaisai, kuriuose skaiciai isreiskiami jiems proporcingais fizikiniais dydziais (dazniausiai elektros srove ir itampa), o operacijos su skaiciais pakeiciamos operacijomis su tais fizikiniais dydziais, vadinami tolydziosiomis skaiciavimo masinomis. Diskreciosios skaiciavimo masinos operuoja diskreciaisiais dydziais - simboliais, tekstais, skaiciais.
3.
Informacijos kaupimo, saugojimo, perdavimo ir
apdorojimo priemones.

Didziuli perversma saugant informacija padare spausdintas zodis. Isradus spausdinimo masina, buvo galima pigiai ir greitai dauginti knygas. Jos tapo prieinamos visiems. Spaudiniuose kaupesi labai daug informacijos.
Rastas tinka ne tik informacijai saugoti, bet ir jai perduoti. Rasytine informacija perduoda pastas, knygynai, spaudos kioskai, bibliotekos, skaityklos. Tai- paprasciausias informacijos perdavimo budas. Bet jis letas, nes reikia pervezti pati informacijos uzrasa (knyga, laikrasti, zurnala).
Informacijos perdavima labai pagreitino elektrines bei elektronines rysio priemones- telegrafas, telefonas, radijas, televizija. Informacija pradeta perduoti didziausiu iki siol zinomu greiciu- sviesos greiciu.
Zmogus stengiasi automatizuoti ne tik fizini, bet ir protini darba - informacijos apdorojima. Siam tikslui buvo sukurtos elektronines skaiciavimo masinos (ESM). Pirmosios ESM tik skaiciavo, taciau ju taikymo sritis nuolat pletesi. Dabartines skaiciavimo masinos gali ivairiausiai apdoroti informacija: versti is vienos kalbos i kita, uzsakyti bilietus ir t.t. Todel jos pradetos vadinti ne ESM, o informacijos apdorojimo masinomis. Pastaruoju metu vis dazniau jos vadinamos kompiuteriais.
Pirmoji skaiciavimo priemone buvo pirstai;
Veliau imta naudoti daiktus: lazdas su ipjovomis,, virves su mazgais;
V a.pr. Kr. Atsirado abakas (lenta, suskirstyta i juostas ant kurios deliojami akmenukai)
1642 m - Paskalis isrado irengini , kuris mechanizuotai atliko skaiciu sudeti; (Pascalina)
1673 m - Leibnicas sukonstravo aritmometra, kuriuo naudojantis jau buvi galima atlikti 4 aritmetikos veiksmus (veiksmus pasirinkdavo ir rezultatusd uzrasydavo pats zmogus);
1801m Zakardas sukure visiskai automatizuotas stakles.jos valdomos performuotomis kortomis.
1882m Holeritas suprojektavo gyventoju surasymo duomenu apdorojimo masina - tabuliatoriu.
XIX a. pirmoje puseje Bebidzas pabande sukonstruoti Analine masina, kuri veiksmus turejo atlikti pati. Bet jis nebaige kurti. Taciau baige sukurti pagrindinius principus, kuriais remdamasis Eikenas 1943 m, panaudodamas jau XX a. sukurtas elektromagnetines reles, sumontavo tokia masina "Mark - 1".
1943 m. JAV grupe specialistu, kuriai vadovavo Moclis ir Ekertas, sukonstavo tokia pat masina tik vietoj reliu naudojo elektronines lempas.
1945 m prie masinos kurimo prisidejo Neimanas. Jis suformulavo aiskius universaliu skaiciavimo irenginiu veikimo principus.
1949 m. buvo sukonstruotas pirmasis kompiuteris , kuriame ikunyti Neimano principai. (sukonstravo Uilksas);
4.
Informacijos matavimas, matavimo vienetai.
Informacijos kiekis.

Kiek gauname naujos informacijos, tiek padideja musu zinios. Ar galima ismatuoti informacijos kieki?
Informacijos kiekio apibrezima ir jos matavimo vieneta 1948m. pateike informacijos teorijos pradininkas Klaudijus Senonas.
Informacijos kiekis, kuri perduoda vienas is dvieju vienodai tiketinu atsakymu (pvz. TAIP arba NE ) i klausima, vadinamas bitu.
Norint atspeti skaiciu is intervalo nuo 1 iki 8 geriausiu atveju reikes 1 klausimo, blogiausiu 7, taciau galima pateikti klausimus taip, kad intervalas sumazetu pusiau. Pvz.: ar skaicius didesnis uz 4, tolesni klausimai priklauso nuo atsakymu. Siuo atveju atspeti skaiciui reiketu 3 klausimu.
Nagrinetame pavyzdyje bitas buvo informacijos kiekis, sumazinantis skaiciu intervala perpus. Vadinasi, su kiekvienu atsakymu gavome viena bita informacijos, is viso- 3 bitus. Intervala sumazinus perpus, zinios padideja du kartus. Todel galima sakyti, kad bitas informacijos kiekis, padidinantis zinias du kartus. Dalijant pradini intervala, kurio ilgio negalima isreiksti 2n , atsiranda tarpiniu intervalu, kuriu ilgis lygus nelyginiam skaiciui. Toki intervala tenka dalyti i apyligias dalis. Del to butiniu klausimu skaicius gali skirtis vienetu. Pavyzdziui, noredami atspeti intervalo [1; 5] skaiciu, turime pateikti 2 arba 3 klausimus, nes skaiciaus 5 artimiausieji sveikieji skaiciai, isreiskiami dvejeto laipsniu, yra 22 ir 23, t.y. 22 < 5 < 23.
Pats maziausias kompiuterio atminties elementas isimena viena duomenu bita.
Bitas yra ir kompiuterio atminties talpos matavimo vienetas. Praktikoje dazniau vartojamas didesnis matavimo vienetas baitas. 8 bitai sudaro viena baita. Vienu baitu galima uzkoduoti viena raide, skaitmeni, skirybos ar operacijos zenkla.
1 kilobaitas- 210 baitu.
1 megabaitas- 220 baitu.
1 gigabaitas- 230 baitu.
5.
Informacijos kodavimas.

Ta pati pranesima galima pavaizduoti ivairiai. Norint ji perduoti arba issaugoti, reikia susitarti kaip ji isreiksti (uzrasyti).
Seniausia zmoniu bendravimo priemone yra snekamoji kalba. Snekamoji kalba gerai tinka informacijai perduoti. Jai issaugoti zmones sukure rasta. Pirmieji rasto zenklai primine piesinius. Laikui begant piesiniai keitesi ir virto hieroglifais. Vienas hieroglifas- vienas zodis arba savoka. Taciau sis budas nera patogus, nes kiekvienam zodziui reikia sugalvoti kitoki hieroglifa. Tokia abecele sudaro tukstanciai simboliu.
Laikui begant abecele buvo prastinama, zodis skaidomas i dalis- skiemenis, garsus. Dauguma Europos tautu dabar vartoja lotynu abecele, turincia 26 raides. Kiekviena jos raide zymi viena garsa. Visi kurios nors kalbos zodziai uzrasomi tos kalbos abeceles raidemis. Nors uzrasytas raidemis tas pats tekstas buna ilgesnis, nei- hieroglifais, taciau raidziu yra maziau.
Informatikoje abecele suprantama bendresne prasme.
Abecele- tai simboliu, vartojamu pranesimams isreiksti aibe.
Kompiuteriu apdorojama informacija isreiskiama dviem simboliais, kurie zymimi
0 ir 1.
Dvieju simboliu abecele vadinama dvejetaine.
Vienos abeceles simbolius galima isreiksti kitos abeceles simboliais. Pvz., logines reiksmes "teisinga" ir "klaidinga" galima zymeti atitinkamai 1 ir 0.
Vienos abeceles simboliu keitimas kitos abeceles simboliais, vadinamas kodavimu, o taisykles, nustatancios, kaip koduoti simbolius, vadinamos kodu.
Norint dvejetaine abecele koduoti kita abecele, turincia daugiau kaip du simbolius, kiekviena kitos abeceles simboli tenka zymeti keliais dvejetainiais simboliais.
Bendru atveju is n dvejetainiu simboliu galima sudaryti 2n skirtingu kombinaciju ir jais koduoti abecele, turincia ne daugiau kaip 2n simboliu. Pvz.:
n 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
2n 2 4 8 16 32 64 128 256 512 1024
Abeceles, susidedancios is 2n simboliu, vienas simbolis turi n bitu informacijos.
Siuolaikiniuose kompiuteriuose vartojama abecele turi virs 128 simboliu. Todel vienam simboliui koduoti dazniausiai skiriami 8 dvejetainiai simboliai.
6.
Informacinio modeliavimo samprata.

Objekto atitikmuo kurioje nors kalboje vadinamas to objekto paveikslu (mene) arba modeliu (moksle ir technikoje).
Informaciniai modeliai gaminami is raidziu. ...
Next part ►


This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top