peperonity Mobile Community
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Stay logged in
Forgot login details?

Login
Stay logged in

For free!
Get started!

=Eilerascio analizes planas= | tingek2


=Eilerascio analizes planas=
I Abstraktusis turinys
1.Tema (apie ka sis eilerastis?) Pvz.1, Maironio eilerastis „Ant Drukses ezero“, parasytas meiles tema. Be pagrindines temos galime izvelgti ir salutines- zmoniu susvetimejimo, gamtos grozio bei dziaugsmo ir sviesaus ilgesio temas. Pvz.2, S. Neries eilerastis „Tu nubusi“, parasytas gamtos tema. Taip pat pastebima ir salutine- gimimas grazia pavasraio nakti.
2.Kurinio problema- zmogaus vienisumas ir su juo susije sunkumai.
3.Eilerascio ideja- lyrinio subjekto jausmu sviesejimas meiles itakoje.

II Konkretusis turinys
1.Siuzetas. Lyriniuose eilerasciuose siuzeto nera (isskyrus balades, poemas, proza, drama).
2.Lyrinis subjektas (poetinis personazas). Pvz., Maironio eilerastyje „Ant Drukses ezero“ lyrinis subjektas yra jaunuolis, pasijutes svetimas ir vienisas tarp zmoniu. Alinka ir ivykius regime per lyrinio „as“ isgyvenims, kurie meiles itakoje is niuriu virsta dziaugsmingais. Atidziai perskaitykite eilerasti, isiklausykite ir pajuskite lyrinio subjekto busena, nuotaika.
3.Kompozicija- meno kurinio elementu isdestymas, ju tarpusavio rysys ir santykis su visuma. Svarbi kurinio apimtis. Ji gali buti glausta, istesta. Eilerastis gali banguoti, kisti itampa, nuotaika, busena (pvz., rami tampa impulsyvi ir priesingai. Kompozicija buna ivairi: anaforine, epiforine, ziedine, spiraline. Anafora- zodziu ar zodziu junginiu kartojimas eiluciu bei posmu pradzioje. Epifora- paskutiniuju sakinio, eilutes, stofos zodziu ar zodziu junginiu kartojimas. Ziedine- pirmuju eiluciu ar pirmo posmo pakartojimas kurinio pabaigoje. Spiraline- kai eilute arba kelios eilutes nuolat kartojasi kurinyje, mintis slenka spirale.
4.Vaizdai. Pvz., eilerastyje „Ant Drukses ezero“ yra epiniu ir lyriniu vaizdu. Lyriniams galima priskirti kurinio pradzioje liudna lyrinio subjekto savijautos aprasyma: ((Man liudna buvo ir sunku/ Keliaut gyvenimo taku/ Be draugo dar jaunam:/ Kame pazvelgsi akimi,/ Aplinkui zmones svetimi./ Taip liudna vien vienam)). Ir regime dziaugsminga, optimistini lyrinio „as“ nuotaikos vaizda eilerascio pabaigoje: ((Man ranka padavei jautriai/ Ir jauna sirdi atdarei/ Bendros zvaigzddes vardu)). Kai kuriuose eilerasciuose galima rasti simboliniu vaizdu.Pzv., V.M.Putino eilerstyje „Margi sakalai“ sakalu skrydis teikia vilties, kad ju idealai nezus. Ju skrydis, didybe zavi dvasine stiprybe: ((Mes skaisciaja ausra dangum pasivije,/ Is josios vainiko nuskinsim lelija-/ Ir miegancios zemes laukus ir uolynus/ Paversim i zerincius saules gelynus.)). Meninis vaizdas gali buti akustinis, jutiminis, vizualinis, pvz., A. Baranausko „Anyksciu silelis“. Psichologinis isgyvenimas, potyris- gamtovaizdzio, istoriniu ivykiu stebejimas ir del to kylantis minciu, jausmo prabudimas akivaizdus B. Brazdzionio, S. Neries lyrikoje. Vaizdu atskleidimo budai gali buti paraleliniai, kontrastingi, apibendrinti ir kt.

III Konkrecioji forma- poetine kalba
Zodis sintetina eilerscio prasme ir vaizda, rimta ir rima. Todel svarbios fonetines priemones:
a)skambumas (priklauso nuo balsiu iki skardziuju priebalsiu);
b)dainingumas (priklauso nuo metro)
c)aliteracija- vienodu ar panasiai skambanciu priebalsiu kartojimas kalboje. Pvz.: ((Rymo ramunele rudenio arimuos))
d)asonansas- balsiu, dvibalsiu raiskus kartojimas. Pvz.: ((Smely plakas pavargusi mariu banga))
Butina atkreipti demesi i stilistines zodzio ypatybes: vaizdinguma, paprastuma, jausminguma, iskilminguma. Lyriniame kurinyje daznai buna perkeltines reiksmes zodziu: metaforu, simboliu ir kt.

IV Abstrakcioji forma
1.Ritmas- pastovaus vieneto kartojimas lygiais tarpais
2.Metras- desningas vienodu ar kitokiu kalbos elementu kartojimas kurinyje. Metro pagrindas- skiemenu derinimas.
3.Rimas- eilutes pabaigos saskambis gali buti: gaubiamasis, gretutinis, kryzminis.

Leksines fonizavimo priemones
Onomatopeja- tikroves (gamtos, darbo, technikos) garsu megdziojimas. Poetine leksika suteikia kuriniui meniskumo.
Epitetas- daikto, asmens, reiskinio ar veiksmo savybe pazytmintis zodis isreiskiantis kalbanciojo santyki su tuo apie ka kalbama ((asaru griaudziu, zvaigzde sidabrine, kiauras naktis, jauna krutine)). Pastovieji epitetatai-tautosakoje megstami ((menuo tevelis, mociute sengalvele, ruta zalioji, bernelis dobilelis, mergele lelijele)).
Vaizdiniai epitetai- dalykiski. Jie pazymi konkrecias ypatybes ((kieta uola, zalios pievos, saltas plienas)).
Emociniai epitetai- isreiskia kalbanciojo subjektyvu vertinima, individuoal ispudi ((viesulai padauzos, sidabrines razienos))
Deminutyvai- mazybinis, maloninis zodis, sudarytas su priesaga ((saulute, berniukas, tevelis)).
Vaizdingi veiksmazodziai- priklauso sisteminiu sinonimu grupei ((ore smaiksciojo kregzdutes, grioveliais jau gurgia vanduo))
Palyginimas- dvieju reiskiniu sugretinimas, siekiant vaizdingiau nusakyti lyginamojo ypatybes ((tas ziedas blaivus kaip balandzio akis)). Palyginimo nariai jungiami jungtukais ((kaip, lyg, nelyginant, tarytum, it)), arba nusakoma inagininko linksniu.
Tropai- perkeltines reiksmes zodziai. Pagrindiniai tropai yra metafora ir metonimija.
Metafora- tropas; zodzio ar zodziu junginio vartojimas perkeltine reiksme remiantis tikru ar tariamu daiktu panasumu. ((atrieda rytas traukiniais nerimstanciais))
Metonimija- topas; zodzio vartojimas perkeltine reiksme remiantis daiktu rysiu sasaja ((Paskui jos tycia eme kristi,/ staiga ant debesio sustojo,/ Ir prisimine kudikyste,/ Zili miskai nusisypsojo))
Litote- ypatingas vaizduojamojo objekto savybiu sumazinimas, sumenkinimas ((saukite prigere))


This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top